Po daugybės eksperimentų, kurie išriedėdavo į bendro naudojimo kelius ir lenktynių trasas, Willy Koenigas nusprendė sukurti pačią kiečiausią „Testarossa“, kuri galėtų nustebinti net ir „Ferrari“ inžinierius, o tai padaryti nėra taip lengva kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Ferrari“ specialistus ant kelių paklupdančio pristatymo diena išaušo 1985 metais, paskelbus oficialią Frankfurto automobilių parodos pradžią.
Parodos svečiai užsukę į „Koenig“ stendą akimis „valgė“ iki tol dar nematytą „Ferrari Testarossa“, kuri parodoje oficialiai buvo pristatoma „Ferrari Testarossa Koenig Bi-Turbo“ vardu.
Po pasikeitusia, tačiau vis dar atpažįstama išvaizda slypėjo net 710 arklio galių išvystanti jėgainė. Tai buvo labai ryškus pokytis, nes standartinės „Testarossa“ variklis išvystydavo tik 390 arklio galių, tad dabar tik galite įsivaizduoti kokį sprogstamąjį užtaisą siūlė „Koenig“ patobulinta „Ferrari“.
Kelis kartus padidėjusi variklio galia leido įsibėgėjimo laiką iki 100 km/val. sumažinti iki 3.8 sekundės. Maksimalus greitis padidėjo net iki 340 km/val. Šis rodiklis net ir šiais laikais būtų laikomas respektabiliu pasiekimu, tad kai 1985 metais į gatves išriedėjo šis automobilis, jis be jokių papildomų įrodymų tapo greičiausiu automobiliu pasaulyje.
Natūralu, jog „Koenig“ meistrų kūrinys nebuvo nei pigus, nei daugeliui prieinamas. Techninę apžiūrą praėjęs ir valstybinius numerius dėvintis egzempliorius buvo įkainotas kosmine – 390 tūkst. Vokietijos markių suma.
Jeigu potencialiems klientams ši suma atrodė per didelė arba tiesiog priversdavo imtis derybų meno, specializuotų dirbtuvių įkūrėjas į bet kokius bandymus sumažinti kainą atšaudavo – „Atsivežk savo „Testarossa“. Tada viskas kainuos 325 tūkst.“