Panašu, kad klonuotų galvijų mėsai nepasipriešinusi Europos Sąjunga (ES) nesugebės susidoroti ir su kitu augančiu iššūkiu – taršą keliančiomis fermomis.
Milžiniškas kiekis reaktyviojo azoto, kurį į atmosferą išmeta milijonai Europos fermų, transporto priemonių ir pramonės įmonių, žemynui kasmet kainuoja apie 320 mlrd. eurų (1,1 trln. litų), teigiama neseniai pasirodžiusioje ataskaitoje, kurią sudarė daugiau nei 200 mokslininkų iš visos Europos.
600 puslapių ataskaitoje, kurią pateikė 21 valstybės ekspertai, teigiama, kad reaktyvusis azotas didina oro taršą ir gali sutrumpinti europiečių gyvenimą iki šešių mėnesių.
Dėl jo Europos miškai į atmosferą išspinduliuoja vis daugiau vadinamųjų šiltnamio dujų, kurios skatina klimato šiltėjimą.
Leidinio „Science Daily“ duomenimis, 2–6 proc. žemės ūkyje naudojamo azoto virsta azoto oksidu, kuris per 188 mln. hektarų miškų ploto patenka į atmosferą. Sveikatai pavojingų dujų kiekis kasmet padidėja apie 1,5 mln. tonų.
Tarša – dėl galvijų
Pasak ekspertų, tokiam taršos mastui daugiausia įtakos turi plačiai Europoje paplitusios galvijų fermos. Ataskaitoje raginama reformuoti Europos regiono žemės ūkį ir tvirtinama, kad mažesnis mėsos vartojimas labai prisidėtų prie žalos mažinimo.
Edinburgo ekologijos ir hidrologijos centro ekspertas Markas Suttonas BBC teigė, kad atsisakyti mėsos – pats laikas.
„Gauti baltymų daug efektyviau valgant grūdines kultūras, ne mėsos produktus, – tikino ekologas. – Norint išspręsti azoto taršos problemą, tiesiog reikia valgyti mažiau mėsos, nes dėl jos daugiausia teršiama.“
Priežastis – trąšos
Bene pagrindinė vis garsiau pasigirstančių raginimų nebevalgyti mėsos priežastis – Europoje plačiai naudojamos azoto trąšos, kurios apsaugo žemės ūkio produkciją nuo pavojingų kenkėjų, tačiau ūkininkai kaltinami dėl per didelio šių trąšų kiekio naudojimo. Azoto perteklius patenka į dirvožemį ir jį užteršia. Gyvulių mėšlu teršiami vandens telkiniai taip pat išskiria reaktyvųjį azotą.
Pristatydamas ataskaitą Edinburge profesorius Klausas Butterbachas-Bahlas pabrėžė, kad reaktyviojo azoto į atmosferą Europoje patenka smarkiai per daug. „Kol kas veiksmingiausias būdas yra riboti šį kiekį žemės ūkio sektoriuje ir mažinti galvijų mėsos vartojimą“, – sakė K. Butterbachas-Bahlas.
Pristačius šią ataskaitą trąšų gamintojų asociacijos reagavo žaibiškai, jos teigė, kad sintetinio azoto naudojimas gaminant trąšas yra būtinas ir jo kiekio mažinti negalima, mat jis yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien pasaulis maisto turi tiek, kiek turi, o ne mažiau.
Ribojimais netiki
Kitais metais žemės ūkyje įsigalios naujos azoto ribojimo taisyklės, tačiau jau dabar keliami klausimai, kiek jos bus veiksmingos.
Šios medžiagos plitimą sunku suvaldyti, nes ji pasklinda į atmosferą iš daugelio šaltinių.
Ataskaitoje teigiama, kad labiau apgalvotas azoto trąšų vartojimas leis sutaupyti ir ūkininkams ir leis sumažinti poveikį klimatui dėl energijos, sunaudojamos gaminant trąšas. Ekspertai pažymi, kad pramonė paprastai priešinasi azoto kontrolei, bet sumažinti jo kiekį naudinga, nes nauda daug kartų viršytų išlaidas.
Su neigiamu reaktyviu azoto poveikiu Europos gyventojai susiduria vis dažniau: sunkiosios dalelės labiausiai kenkia kvėpavimo takams, o saulės šviesoje iš azoto susidariusios ozono dujos taip pat žmogaus sveikatai yra labai kenksmingos.
Faktai: Azotas
Azotas – dažniausias atmosferoje randamas elementas – nėra kenksmingas, bet dirbtinai sukurta reaktyvioji jo forma kelia daug problemų.
70 proc. azoto dujų, teršiančių europiečių orą, pagamina žemės ūkis.
Pramonės ir automobilių gamybos kontrolė, siekiant sumažinti reaktyviojo azoto kiekį, leido azoto emisiją sumažinti 30 proc.
80 proc. azotu tręšiamų grūdinių kultūrų naudojama pašarui galvijų ūkiuose.
