Balsas.lt studijoje viešėjo garsus fenotipologas Markas Lučinas. Estijoje gyvenantis M. Lučinas yra dviejų unikalių sistemų autorius. Viena iš jų – fenotipologija. Tai potencialių žmogaus charakterio bruožų, savybių ir galimybių nustatymo sistema, paremta išvaizda.
Lietuvoje viešintį specialistą paprašėme pažvelgti į kai kurių Lietuvos politinių partijų lyderių ir kitų žinomų žmonių nuotraukas ir pakomentuoti, ką apie šiuos žmones atskleidžia jų veido bruožai ir kur jie galėtų pasiekti didžiausios sėkmės – politikoje ar kurioje kitoje srityje.
M. Lučinas apie Seimo pirmininkę Ireną Degutienę: abejoju, ar ji gali sukurti sėkmingą valstybę
Ji turi „komercinio grobuonies“ potencialo. Kai toks žmogus eina į politiką ar imasi kokios nors kitos veiklos, kelia didelius komercinius-ūkinius tikslus. Ji galėtų būti puikia ūkinių reikalų tvarkytoja arba verslininke. Reikia tokiam žmogui eiti į politiką ar ne? Praktika parodė, kad jeigu žmogus ne itin iniciatyvus, o ji kaip tik tokia, politiką jis dažnai naudoja kokiems nors specifiniams savo tikslams.
Ar ji, viena iš konservatorių partijos lyderių, dabar „savo vietoje“? Iš esmės taip. Bet Lietuvai nuo to nei šilta, nei šalta, nes tam, kad išbristumėte iš krizės, kartais reikia žengti drąsius žingsnius, o konservatoriai to negali.
Man sunku kalbėti apie tai, kas jos ar kitų laukia rinkimuose, nes nežinau, kokia dabar susiklosčiusi padėtis politinėje rinkoje. Tačiau jos duomenys labai stiprūs, todėl su tokiu žmogumi konkuruoti būtų sunku. Ir greičiausiai jai pakanka potencialo laimėti. Tačiau ar tai reiškia, kad gavusi valdžią ji kurs naują, sėkmingesnę valstybę? Aš tuo abejočiau.
M. Lučinas apie ministrą pirmininką Andrių Kubilių: jis nuolat patiria stresą
Jam idealus variantas – valdyti šalį. Pavyzdžiui, būti vidaus reikalų ministru arba specialiųjų tarnybų vadovu. Tačiau ne jam skirta išvesti šalį iš krizės – jis paprasčiausiai susigadins širdį ir greičiausiai nieko nepadarys. Nepaisant to, aš jam jaučiu simpatiją kaip žmogui, nes šio vyro duomenys rodo, kad „vaikščioti kreivais keliais“ jam būtų sudėtinga. Tai žmogus, linkęs veikti sąžiningai.
Tai žmogus, kuris labai nerimauja – ryškus, tačiau nuolat patiriantis stresą. Jeigu jis išmoktų tai „apžaisti“ – akivaizdžiai demonstruotų, kad labai jaudinasi dėl visko ir viską ima giliai į širdį, audringai reaguotų, tačiau išmoktų tai pateikti gražiais žodžiais – žmonės į jį žiūrėtų ir sakytų: „Jis tikrai toks.“ Ir juo žavėtųsi, už jį balsuotų ne todėl, kad jis ves šalį pirmyn, o dėl to, kad į jį įdomu žiūrėti. Beje, išmokti būti charizmatiškas gali beveik kiekvienas žmogus.
M. Lučinas apie Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir Agnę Zuokienę: jis – šalies veidas, ji – kulkosvaidininkė
Iš tokių žmonių paprastai galima tikėtis įdomių sprendimų. Gal jie ne visuomet idealiausi, bet jei palygintume su A. Kubiliumi, pastarasis paprasčiausiai negalės generuoti tokių sprendimų. O Artūras sugebės.
Pavyzdžiui, Artūro mokyti nereikia, jis turi charizmą. Tai žmogus, kuris moka gražiai kalbėti, turės originalių minčių, nesielgs įžūliai, tačiau bus temperamentingas, nuovokus, komunikuos ir sugebės prisitaikyti prie oponento. Žmogus, turintis tokius duomenis, galėtų atstovauti Lietuvai, pavyzdžiui, Europos parlamente ar tarptautiniuose susitikimuose. Su „šalies veido“ vaidmeniu jis susidorotų.
Jeigu kalbėsime apie tai, kuris iš jų turi daugiau galimybių politikoje, ir galvoje turėsime „jėgos politiką“, kai reikia savo sprendimus įgyvendinti, Agnė turi didesnį potencialą. Tačiau jei kalbėsime apie subtilius dalykus, diplomatiją, Artūras akivaizdus lyderis. Jis galėtų būti intelektinis centras, o ji – „automatininkas“ politikos fronte.
M. Lučinas apie nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą: jis gali reprezentuoti, bet ne dirbti
Europarlamente jis gali būti, tačiau kai šalis maža, su ja niekas nesiskaito. Jis sugebės bendrauti su aukštas pareigas užimančiais žmonėmis, tačiau negalės ko nors iš jų išspausti Lietuvai. Tam jis per silpnas.
Jeigu kalbėtume apie valstybės valdymą, manau, kad daug naudos jis neduotų. Vadovauti kažkam, kur reikia būti padoriam, gražiam, elgtis solidžiai – taip, tai jo stilius. Bet vesti paskui save kitus, ypač iš sudėtingos situacijos, jis nesugebės. Todėl jam labiau tiktų koks nors reprezentacinis postas, negu toks, kur reikia dirbti.
M. Lučinas apie Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskich: vien „daryti pinigus“ jam nuobodu
Paprastai tokiam žmogui, nors jo instinktas siekti tikslo labai stiprus (jis gali būti puikiu verslininku, naudingu šaliai politiku, nes jam norisi padaryti ką nors įdomaus ir įsimenančio), norisi pažaisti . Vien „daryti pinigus“ jam nuobodu, norisi daugiau.
Jam būtų sudėtinga, net turint valdžią, susitarti su Rytais, nes jis puikiai supras, kad yra stebimas ir visi iš jo to laukia, todėl šioje srityje jį galima lengvai „pagauti“. Bet jis nebijos ko nors reikalauti iš Vakarų – o ko jam bijoti, jis nuo jų nepriklauso. Todėl šis politikas yra laisvas „lošėjas“.
Ar jam tinkamiausios premjero pareigos, negaliu pasakyti. Iš principo jis galėtų tai „patempti“, bet kažkas turėtų jį kontroliuoti. Žinote, būtų gerai virš jo pasodinti A. Kubilių, kad kai kurias V. Uspaskicho iniciatyvas šiek tiek „prikirptų“. Kad nenuskristumėte pernelyg toli ir kiekvieno lietuvio rūsyje neatsirastų branduolinė jėgainė. Žinoma, tai būtų kaip degtukas ir dėžutė – atrodytų linksmai, bet dėl tokių batalijų būtų gaila A. Kubiliaus. Jo širdis neatlaikytų. Tačiau kas nors gero galėtų atsirasti.
M. Lučinas apie Neringą Venckienę ir Joną Varkalą: jų komandoje trūksta profesionalų
Jei šie žmonės pateks į valdžią, jiems būtinai reikės mokytis. Jie turėtų studijuoti „stipraus mąstymo technologiją“, mokytis spręsti nestandartinius uždavinius, kad savo išmanymu ir sprendimų kokybe nenusileistų didelę patirtį sukaupusiems politikams.
Kokiomis savybėmis pasižymintys žmonės turėtų būti greta jų, kad geriausiai jiems padėtų? Visų pirma, reikalingi profesionalai. Jų savybės – antraeilis dalykas. Profesionalas, palyginti su neprofesionalu, pavyzdžiui, Neringa, gali būti ne toks moralus. Ji nėra politikos profesionalė, tačiau vertinant moralines jos nuostatas – viskas gerai. Ir tai svarbiausia. O komandoje gali būti žmonės, kurių sąžinė ne tokia švari. Pavyzdžiui, yra senas pistoletas „Valteris“ – šiek tiek nutrintas, tačiau patikimas. Jos atrama turėtų būti teisininkai, įvairių ekonomikos sričių specialistai. Tačiau visus sprendimus turi priimti patys lyderiai. Tada bus viskas gerai.
Iš esmės, jeigu jie turės specialistų komandą ir patys mokės priimti sprendimus dėl esminių klausimų, potencialas bus didelis.
Apie tai, kurie iš šių politikų ir visuomenės veikėjų fenotipologo M. Lučino manymu, galėtų geriausiai atstovauti Lietuvos interesams, skaitykite ir žiūrėkite kitoje šio pasakojimo dalyje.
Taip pat skaitykite ir žiūrėkite:
Fenotipologas: I. Degutienė – geresnė verslininkė nei politikė, A. Kubilius – širdininkas
