Izelė –„Antigonių“ judėjimo dalyvė. Ši jauna studentė du mėnesius buvo įsiskverbusi į „Femen“ gretas. Mergina pasakoja, kad ši sistema primena sektos ir ryšių su visuomene agentūros mišinį.
„Daugelis mano pažįstamų nepritarė „Femen“ akcijoms, tačiau niekas nieko taip ir nedarė. Aš panorau įstoti į jų gretas. Kad galėčiau iš arti pamatyti jas, papasakoti apie jas,“ – teigė ji. 21 metų teisės fakulteto studentė Izelė (vardas pakeistas) įsiliejo į „Femen“ gretas balandžio pradžioje. „Iš pradžių susisiekiau su jomis ir pasakiau, kad noriu dalyvauti jų kovoje. Atsakymo nesulaukiau. Tada nusprendžiau susitikti su jomis, kad galėčiau gauti autografą. Nuėjau į seną Lavoir Moderne Parisien pastatą Goutte d'Or kvartale. Kai gavau vienos iš judėjimo įkūrėjų ukrainietės Oksanos autografą, perėjau į puolimą ir pasakiau, kad noriu įstoti į jų grupę. Ji nepuolė uždavinėti man klausimų, tik pasakė: „Ateik rytoj į treniruotę.“
„Femen“ aktyvistės iš tikrųjų treniruojasi. Šeštadieniais „kovotojos“ (apie dvi dešimtys merginų) daugiau kaip dvi valandas ugdo ištvermę ir mokosi Ukrainos feminisčių metodų. Izelė pabuvojo šešiose treniruotėse. „Mes bėgiojome ratais ir skandavome lozungus „Pope no more“, „In gay we trust“ ir „Topless Jihad“, – pasakoja ji. – Mes darėme atsispaudimus, treniravome [pilvo] presą. Be to, buvome mokomos pozuoti efektingoms nuotraukoms: kaip kristi ant žemės, kaip laikyti rankas, kaip elgtis su policininkais...“ Akcijų metu policijos įsikišimas – iš tiesų svarbus momentas. Aktyvistėms įsakyta likti „operacijos zonoje“ kol atvyks teisėsaugininkai. „Ina [Ševčenko, judėjimo įkūrėja] visą laiką kartoja: policija – ne priešas, o partneris, būdas padaryti įspūdingų nuotraukų, sukelti triukšmą žiniasklaidoje.“ Toks aistringas suinteresuotumas savo įvaizdžiu, pasirodymu spaudoje buvo neatskiriama „Femen“ strategijos dalis nuo pat judėjimo užgimimo Ukrainoje. Kasdieninės treniruotės Lavoir Moderne pastate visada yra filmuojamos, jos atviros žurnalistams. „Kai atėjau į pirmąją treniruotę, dar nieko nepažinojau, ir niekas nieko nežinojo apie mane“, – pasakoja Izelė. – Bet man teko papasakoti flamandų televizijai, kodėl nusprendžiau kovoti ir t. t.“ Aktyvistės turi būti visada pasirengusios pasakyti kalbą, parodyti save, nusirengti: „Jiems reikalingi veidai ir krūtinės. Kaip suprantate, nusirengti nėra paprasta, todėl iš merginų atrenkamos tos, kurios yra pasirengusios tai padaryti ir gali dalyvauti akcijose, o kitos palieka judėjimą ir užsiima vien administraciniais reikalais.“
Kaip ir dauguma aktyvistų organizacijų, „Femen“ dirba koncentrinių ratų principu. Išorinis ratas – tūkstančiai šalininkių, kurios paprastai veikia socialiniuose tinkluose. Tai svarbiausias tokio pobūdžio judėjimų instrumentas, tačiau apie tikrą artumą čia kalbėti negalima. Aktyvios dalyvės suformuoja antrą, kur kas siauresnį ratą: į jį įeina viso labo apie dvidešimt merginų. Visoms vadovauja pirmasis ratas, kurį sudaro dvi judėjimo įkūrėjos ukrainietės Ina ir Oksana bei trys prancūzės. Šios penkios lyderės palaiko glaudų ryšį su „baze“ Ukrainoje, kuri iki šiol lieka judėjimo mąstymo centru, bet labai mažai bendrauja su antruoju ratu. „Čia nėra tikro dialogo ar keitimosi informacija, – aiškina Izelė. – Aktyvistei visa tai kelia šiokį tokį nerimą. Apie tai, kas rengiama, tampa žinoma tik paskutiniu momentu. Judėjimas turi labai neskaidrią struktūrą su griežta hierarchija“.
Izelė vadina save „normalia katalike“, kuri įstojo į judėjimą tik reaguodama į epizodo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje „pernelyg tolerantišką nušvietimą žiniasklaidoje“.Taip ji galėjo asmeniškai įvertinti didžiosios daugumos spaudos atstovų nuolaidžiavimą. „Atkreiptinas dėmesys, kad žiniasklaidos dėmesys „Femen“ judėjimui gerokai padidėjo po akcijų prieš katalikus ir ultradešiniuosius judėjimus, bet gerokai sumažėjo, kai buvo sudeginta vėliava priešais Didžiąją Paryžiaus mečetę (Grande Mosquée de Paris)“, – sako ji.
Izelei nuotykis baigėsi praėjusį šeštadienį. „Aš turėjau dalyvauti akcijoje, – aiškina ji. – Bet nenorėjau to daryti etikos sumetimais. „Femen“ tu gali pasiūlyti tik save pačią. Praleidau ten beveik du mėnesius, nes norėjau viską pamatyti savo akimis. Man to pakako.“ Per šeštadienį surengtą treniruotę Izelė paliko grupę ir nusprendė garsiai pareikšti apie savo poelgį: ji papasakojo apie narystę moterų judėjime „Antigonės“, kuris tą dieną surengė pirmąją akciją prieš „Femen“ priešais Lavoir pastatą. Šioje organizacijoje tvirtinama, kad „moters žmogiškojo orumo jokiu būdu negalima užtikrinti ekshibicionizmu ir isterija“.
