„Per ateinančius mėnesius ir metus, galiu pasakyti, mūsų gyvenimo valandas, mūsų kaimynėms ir mūsų užsienio partnerėms Europos vis labiau reikės“, – pareiškė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
„Vis labiau reikės principingos pasaulinio saugumo užtikrintojos, supergalios, kuri tiki daugiašališkumu ir bendradarbiavimu“, – kalbėjo ji.
Netikėta D.Trumpo pergalė rinkimuose sukrėtė Europą, kuri baiminasi, kad jo kampanijos šūkis „Amerika –pirmiausia“ reiškia Vašingtono ryšių su NATO ir Europos Sąjunga susilpnėjimą.
ES jau planuoja bendras Europos gynybos pajėgas po neseniai patirto kito geopolitinio šoko, Britanijos – vienos svarbiausių valstybių saugumo užtikrinime – gyventojams nubalsavus už išstojimą iš Bendrijos.
Tokios ES valstybės kaip Prancūzija ir Vokietija nori pasinaudoti Britanijos pasitraukimu, ragindamos stiprinti valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, o tam priešinosi Londonas. Ekspertai sako, kad geresnio saugumo užtikrinimo klausimas būtų aktualus ir tuo atveju, jeigu D.Trumpas atsuktų nugarą Europai.
„Viskas priklauso nuo mūsų. Besikeičiant pasaulio (politiniam) klimatui, Europa bus vis labiau ir labiau nepakeičiama jėga, – kalbėjo F.Mogherini.- Dabar, mano manymu, pats laikas prisiimti savo įsipareigojimus ir atsakyti į raginimą (saugumui užtikrinti)... ir mes tai galime daryti tik būdami tikroje sąjungoje“.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) ne kartą pasisakė apie būtinybę formuoti „Europos armiją“, o F.Mogherini paskelbė ambicingą Pasaulinę strategiją, stiprinti bendradarbiavimą, kad tikrove virstų pažadai.
Prancūzija ir Vokietija po birželį įvykusio referendumo Britanijoje suskubo pristatyti ES karinės vadavietės steigimo planus.
Tačiau ir jos, ir F.Mogherini pabrėžė, kad naujosios Europos pajėgos nesidubliuos su NATO struktūromis.
ES neturi atskiros karinės struktūros, bet yra surengusi keletą nedidelių karinių misijų, tarp jų centrinėje Afrikoje ir Somalio pusiasalyje.
