Jau trečius metus iš eilės Vilniaus fantastų klubo „Legionas“ meistrai Daumantas Levickas ir Simonas Jatkonis organizuoja „Summerland“ gyvo veiksmo žaidimus. Nuo ko viskas prasidėjo, ką būtina žinoti naujokui ir į daug kitų klausimų sutiko atsakyti ne tik vienas iš žaidimo meistrų, bet ir „Legiono“ prezidentas Daumantas Levickas.
Kaip gimė Summerland‘o idėja?
LARPG (live action role-playing game) Lietuvoje vyksta jau nuo 1993 m. JAV „larpai“ žaidžiami net nuo trečiojo dešimtmečio, tad neišradinėjome dviračio. Patys dalyvavome daugelyje žaidimų ir paprasčiausiai nutarėme, jog atėjo laikas ne tik dalyvauti renginiuose, bet juos ir organizuoti.
Kaip vyko LARP vietos paieškos? Kas renkantis vietą buvo svarbiausia?
Poligono (vietos žaidimui) ieškojome gan ilgai. Svarbiausias kriterijus – kuo mažiau pašalinių žmonių, graži gamta ir vandens telkinys. Deja, tokių vietų Lietuvoje nėra labai daug. Vasaros savaitgaliais visų ežerų pakrantėse knibžda žmonės. Po ilgų ieškojimų nutarėme žaidimus organizuoti privačioje žemėje – nors ir toliau nuo vandens telkinio, tačiau taip paprasčiau: galima statyti ne vienadienius statinius, nėra žiūrovų klausančių „Ruskoje radio“.
Stovyklą statėtės patys. Kaip vyko darbai, kiek tai truko?
Stovyklą statėme apie 3 – 4 mėnesius. Nuo pat pavasario iki liepos pradžios beveik kiekvieną savaitgalį praleisdavome statybose. Prie statybų prisidėjo daugelis draugų ir pažįstamų. Norint viską galima susiorganizuoti nemokamai – vieni paaukojo medžiagų, kiti paskolino transportą ir visi prisidėjo ilgu, bet smagiu darbu.
(Nuotr. iš Daumanto Levicko asmeninio albumo)
Tai jau trečiasis Summerland‘as. Kaip jis pasikeitė per tuos metus?
Per tris metus sukaupėme nemažai tokio tipo renginių organizavimo patirties. Trečiasis „Summerland“ praėjo ypač sklandžiai ir be jokių organizacinių nesklandumų. Su kiekvienais metais renginio organizavimas vis mažiau panašus į darbą ir vis labiau primena poilsį. Pažiūrėsim, gal dar po poros metų išvis nebereikės nieko daryti ir renginys „susiorganizuos“ savaime.
Kaip vyksta scenarijaus rašymas bei dalijimasis vaidmenimis? Tai daugiau jūsų kūrybinis darbas ar siužetus skolinatės iš fantastinės literatūros, RPG (Role Playing Game) žaidimų?
Scenarijus pamažu kuriamas visus metus. Sugalvojama pagrindinė fabula ir tada ji užpildoma siužeto vingiais, netikėtumais bei užduotimis, kurias turės atlikti žaidėjai. Panašu į spektaklio scenarijų, tik „režisieriai“ nekontroliuoja aktorių ir nenurodinėja, kaip jiems elgtis – paprasčiausiai nurodo kryptį.
Žaidėjai patys gali pasirinkti norimą vaidmenį, tačiau privalo jį suderinti su žaidimo meistrais. Kai kuriems specifiniams vaidmenims meistrai parenka žaidėjus iš anksto. „Summerland“ vyksta jau tris metus, tad pažįstame savo žaidėjus ir žinome, ko vieni ar kiti tikisi iš žaidimo, kokius vaidmenis jie geriau atliktų.
(Nuotr. iš Daumanto Levicko asmeninio albumo)
Ar skaičiavote, kiek paprastai į Summerland‘ą susirenka žaidėjų?
Vidurkis yra apie 70-80 žmonių. Manome, jog kitais metais šis skaičius gali išaugti iki 100.
Priimami tik klubo nariai ar laukiami ir naujokai?
Priimami visi norintys. Svarbiausia, kad jie norėtų pasilinksminti ir paklustų bendroms taisyklėms. Pavyzdžiui, kitais metais laukiame svečių iš Estijos. Svarbiausia juk ne tautybė ar priklausymas klubui, o noras gerai praleisti laiką su bendraminčiais.
(Nuotr. iš Daumanto Levicko asmeninio albumo)
Ką prieš žaidynes turi žinoti naujokai? Ar yra specialių sąlygų?
Išskirtinų specialių sąlygų nėra, tik nepilnamečiai turi pateikti tėvų sutikimą dalyvauti renginyje. Tačiau tai standartinė procedūra visuose skautų ar panašaus pobūdžio renginiuose. Svarbiausia, kad pats žmogus žinotų, kur ir kodėl važiuoja, ko tikisi iš renginio, ką pats nori ten veikti.
Kovų metu kaunamasi įvairiais, žaidėjų pasigamintais ginklais. Ar įvyksta nelaimingų atsitikimų? Kaip nuo to saugojamasi?
Kurdami „Summerland“ nustatėme vieną taisyklę – saugumas aukščiau visko. Todėl naudojame įprastą Vakarų Europoje bei JAV praktiką – visi ginklai paminkštinti. Galima naudoti tik Europos Sąjungos sertifikuotus lateksinius ginklus arba lengvus – „humanizuotus“ (stipriai porolonu ar izoliacine medžiaga paminkštintus) savadarbius ginklus. Per tris metus „Summerland“ neįvyko nė vienas nelaimingas atsitikimas. Niekas nebuvo sužeistas.
Savo dosjė fantastika.lt svetainėje rašote, jog dalyvaujate ir kitose Lietuvoje bei užsienyje rengiamose lauko žaidynėse. Gal galite paminėti kokiose? Ko trūksta lietuvių organizuojamose žaidynėse lyginant su vykstančiomis užsienyje?
Šiemet organizavome dar vieną renginį – „235“ (pavadinimas kilęs nuo Urano izotopo U-235 naudojamo branduolinėse reakcijose). Renginio tema – pasaulis po branduolinės katastrofos. Žaidime dalyvavo ne tik „larperiai“, bet ir šratasvydžio (strike ball) gerbėjai, kurių Lietuvoje gausu.
Kitąmet planuojame vykti į žaidynes Latvijoje, galbūt apsilankyti ir Vokietijoje. Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio „larpų“ – žaidėjų skaičius ir finansinės galimybės. Vokietijoje į renginius susirenka ne keliasdešimt, o keli tūkstančiai žaidėjų. Savivaldybių parama leidžia žaidynes organizuoti visiems patogesnėse vietose, prie maudynėms tinkamų vandens telkinių.
Sonata Dirsytė
