Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė Vilma Kisnierienė su kolegomis eina tirti augalų. Taigi, vaizdo įraše, prieš jus – viena ląstelė, ji gyva. Kaip tuo įsitikinti? Ogi joje vyksta judėjimas. Tad imam ląstelę ir dedam po mikroskopu.
„Šitoj ląstelėj mes labai gražiai galim užregistruot elektrinius signalus arba kaip mes visi įsivaizduojam, nervinį impulsą. Mūsų smegenų veikla irgi remiasi šitais veikimo potencialais, tik, aišku, augalinėj ląstelėj veikimo potencialai yra žymiai žymiai lėtesni“, – sako ji.
Štai toks gyvenimas verda augalo viduje. Ir juda ne šiaip sau bet kaip, o tikslingai. Palieskim ląstelę ir – judėjimas jos viduje nedelsiant sustoja. Liečiami ar kitaip veikiami augalai reaguoja ne tik taip, tačiau juose vykstančios cheminės sintezės mes nematom, o elektrinius signalus, ką matom dabar – užfiksuoti galima.
Kitoje laboratorijoje doktorantė Indrė parodo kitą eksperimentą. Pasirodo, juokeliai, kad valgomas pomidoras verkia – nėra visai be pagrindo.
Šį kartą ant augaliuko užpilamas tiesiog ledinis vanduo. Monitoriuje pasikeičia augalėlio impulsus fiksuojanti kreivė ir – garsas. Kreivė leidžiasi.
„Augalai turi jutimus. Jie jaučia ir jausdami jie turi tas atsakomąsias reakcijas, daugumą tų atsakomųjų reakcijų taip akivaizdžiai mes stebėti negalim, nes cheminė sintezė, bet elektriniai signalai, atitikmuo mūsų nervinio impulso yra tai, ką mes galim matyti“, – sako V. Kisnierienė.
Pasak mokslininkų, augalai jaučia ir garsą. Reaguodami į jį gali sustabdyti judėjimą savo viduje.
„Jeigu mes maloniai šnekam su augalu tai gal jam kaip tik tas mūsų balsas ir malonus. Jisai gal nevertina, kad malonus, bet tinkamas, kad geriau augtų“, – pasakojo mokslininkė.
Beje, augalai ne tik patys reaguoja, bet ir bendrauja tarpusavy – apie pavojų praneša ir aplinkiniams – savos rūšies augalams ir kitiems. Kaip tai vyksta? Ogi informaciją vieni kitiems perduoda kvapu – išskiria tam tikras medžiagas, kiti pajunta tą kvapą ir reaguoja.
„Augalai gali informuoti savo kaimynus, jie gali perduoti informaciją. Aišku, kokiom priemonėm, dažniausiai cheminėm“, – teigia moteris.
Pjaunama žolė kenčia
Pasirodo, pjaunamos žolės kvapas yra ne kas kita, kaip augalų pavojaus šauksmas ir perspėjimas kaimynams – priešas puola. Kiti augalų siunčiami pavojaus perspėjimai giminaičiams mums ne tokie akivaizdūs. Tačiau užpulti, tarkim, vabzdžių, augalai irgi netyli.
„Augalai pradeda sintetinti daug cheminių medžiagų tam, kad apsigintų, bet tuo pačiu ta cheminė medžiaga etilenas hormonas jisai nusklinda tų augalų nepažeistų, tai jie jau pradeda ruoštis Aha, čia aplinkui daug kažkokių mūsų priešų, mes gal truputėlį pasintetinam savo cheminių medžiagų ir tokiu būdu apsisaugosim, jeigu mus užpultų. Gali per šaknis perduoti informaciją. Per šaknis tada bus ištirpę cheminės medžiagos“, – sako V. Kisnierienė.
Ir, atrodytų, bejėgiai augalai ne tik praneša apie pavojų, bet ir sugeba kovoti su juo. Tad mokslininkai daro prielaidas, kad augalai... protauja. Tiesa, matyt, ne taip kaip žmonės.
Kuo šie tyrimai naudingi žmonėms?
Tokie tyrimai – ne šiaip mokslininkų žaidimams. Naujai žiūrėdami į augalus mokslininkai stengiasi juos panaudoti žmonių labui.
„Nors čia yra augalinės ląstelės, bet jos šiek tiek panašios ir į žmonių ląsteles ir galima paskui bandyt lygint, kaip viskas vyksta, nes visi biofizikiniai principai yra labai panašūs tiek augaluose, tiek gyvūnuose“, – sako magistrantas Vilmantas Pupkis.
Taigi, pasak mokslininkų, augalams būdingi jutimai, aplinkos pažinimas, kurie lemia jų elgesį, priimamus sprendimus ir netgi protą. Vis tiek sunku patikėti? Pažiūrėkim dar į mokslininkų eksperimentą ir iš šalčio rėkiantį augaliuką.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
