Veiksmų prieš Mianmaro armijos vadą ir kitus aukščiausio rango karininkus buvo imtasi pirmadienį, po skandalingo Jungtinių Tautų tyrimo. Tai pirmas kartas, kai „Facebook“ paskelbė draudimą kariškiams ar valstybės pareigūnams, patvirtino kompanija.
„Facebook“ ėmėsi veikti po virtinės skundų, kad šia platforma naudojamasi skleidžiant neapykantą ir kurstant smurtą prieš rohinjus.
JT ataskaitoje, kurioje rekomenduojama karinius lyderius teisti už šios musulmonų mažumos genocidą, sakoma, kad „Facebook“ tapo „naudingu instrumentu“ tiems, kas siekia skleisti neapykantą.
„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai buvo spaudžiami pažaboti dezinformacijos skleidimą, ypač kai tai galima laikyti „neapykantos kalba“, galinčia kurstyti smurtą. Tokios neteisingos informacijos šaltiniai gali būti ir pačios vyriausybės.
Socialinę žiniasklaidą analizuojanti Sirakjuso universiteto profesorė Jennifer Grygiel (Dženifer Graidžil) sakė, kad žingsnis Mianmare yra „reikšmingas įvykis“, bet kompanija „dar turi daug nuveikti“.
Ji pridūrė, jog „Facebook“ turi „rasti pusiausvyrą“ tarp reakcijos į tai, kaip valstybiniai subjektai naudojasi platforma, ir užtikrinimo, kad vyriausybės neblokuotų šios tarnybos.
Kelios šalys jau yra uždraudusios „Facebook“, o kai kurios kitos platforma naudojasi siekdamos stiprinti kontrolę.
Oksfordo universiteto tyrėjų šiemet paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad jie „organizuoto manipuliavimo socialine žiniasklaida“ aptiko 48 valstybėse.
„Virtinė vyriausybinių agentūrų ir politinių partijų naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis siekdamos skleisti šlamštines naujienas ir dezinformaciją, vykdyti cenzūrą ir kontrolę“, – nurodė tyrėjai.
„Aktyvesnė pozicija“
Santa Klaros universiteto interneto etikos programos direktorė Irina Raicu (Irina Raiku) sakė, kad „Facebook“ atrodo žengęs toliau nei žengdavo praeityje, kai uždraudė 20 asmenų ir organizacijų, net jei jie anksčiau šiame socialiniame tinkle nefigūravo.
„Tai atrodo daug aktyvesnė pozicija, nei „Facebook“ užimdavo anksčiau, ir tai kelia klausimą, pirmiausia kokie kriterijai taikomi nusprendžiant, kuriems individams ir grupėms neleidžiama naudotis platforma“, – sakė I. Raicu.
Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Information Technology and Innovation Institute“ viceprezidentas Danielis Castro (Danielis Kastras) sakė, kad „Facebook“ galėtų sulaukti daugiau klausimų dėl savo požiūrio į neapykantos kalbą.
„Socialiniai tinklai geriau įgyvendina savo elgesio kodeksus, bet jiems sunkiau nuspręsti dėl vyriausybių lyderių, nes jų naudojamas smurtas tam tikromis sąlygomis gali būti laikomas teisėtu“, – sakė D. Castro.
Pasak jo, įsidėmėtina, kad „Facebook“ kliovėsi JT Žmogaus teisių tarybos tyrėjų ataskaita ir neveikė savarankiškai, nes „vidutinė kompanija nėra gerai pasirengusi pati tirti kiekvieną atvejį“.
„Tačiau neigiamas aspektas yra tas, kad (Taryba) tikriausiai veikia per lėtai skaitmeniniam amžiui. Bet tai pakiša mintį, kad JT ar kuri nors kita organizacija turėtų atnaujinti savo procesus skaitmeniniam amžiui“, – pridūrė jis.
„Facebook“ nurodė, kad jo pirmadienio žingsnis buvo grindžiamas išskirtinėmis aplinkybėmis po minėtos ataskaitos paskelbimo.
„Mes žengėme šį žingsnį Mianmare po tarptautinių ekspertų išvadų, įskaitant neseniai (paskelbtą) JT užsakytą ataskaitą, kad daugelis šių pareigūnų šalyje įvykdė rimtų žmogaus teisių pažeidimų“, – sakė „Facebook“ atstovė Ruchika Budhraja (Ručika Budradža).
„Ir mes manome, kad jų naudojimasis „Facebook“ galėjo pakurstyti etninę ir religinę įtampą Mianmare“, – sakė ji.
Kadangi tiek daug žmonių Mianmare informacijos ieško feisbuke, situacija yra „gana unikali“, pažymėjo atstovė.
„Mes suprantame, kad žmonės kitose pasaulio dalyse kasdien susiduria su niokojamu smurtu, ir toliau tirsime bei imsimės veiksmų, kai tam turėsime pakankamai faktų“, – pridūrė ji.
