Kai jaunas „Google“ kompanijos rinkodaros vadybininkas Waelis Ghonimas pasitelkdamas „Facebook“ sukėlė Egipto liaudį protestui, pasaulis iš naujo pradėjo svarstyti šio socialinio tinklalapio įtaką žmonijai.
Į „Facebook“ vieni ateina norėdami pabendrauti, pasimėgauti apkalbomis, o tretiems tai tampa puikia terpe daryti juodus darbelius. Kokia yra Lietuvoje auganti „Facebook“ karta?
Žudo ne „Facebook“
„Jei būtume visi sąžiningi, paslaugūs, malonūs, be abejo, visa tai atsispindėtų ir virtualioje erdvėje, – sako VšĮ Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros vadovas Aris Meškauskas. – Posakis „kokia liaudis, tokia ir valdžia“ perfrazuotas tinka ir kalbant apie socialinius tinklus. Todėl po neišmintingo poelgio nereikėtų kaltinti vien „Facebook“.
Šalyse, kuriose propaguojamas vakarietiškas gyvenimo būdas, auga ir „Facebook“ populiarumas. Kapitalistinės santvarkos nepripažįstančios šalys nemato prasmės naudotis tinklu, kurio kitokios vertybės.
„Facebook“ yra platforma, kuri leidžia ir kurti, ir griauti, – teigia A. Meškauskas. – Viską atskleidžia publikuojamos informacijos turinys. Ne ginklai žudo žmones, o žmonės tai daro. Reikėtų su „Facebook“ ne tapatintis, o panaudoti jį kaip įrankį pagal paskirtį.“
Japonai slepiasi
Komunikacijos specialistas sako, kad kai „Facebook“ buvo uždraustas Egipte, negalima daryti skubotų išvadų.
„Neatmetu galimybės, kad taip pasielgta, jog plistų kuo mažiau subjektyvios informacijos, – sako A. Meškauskas. – Buvo stengiamasi kontroliuoti viešuosius ryšius ir pasauliui pateikti sutvarkytą, apgalvotą vaizdą. Tačiau kai buvo blokuotas „Facebook“ Egipte, „Twitter“ iš karto sukūrė telefono numerį, kuriuo paskambinus galima į tinklą padiktuoti žinutę.“
Bet, anot komunikacijos specialisto, teigti, kad, pavyzdžiui, Kinijoje „Facebook“ yra uždraustas, nėra visai tikslu.
„Ten prisiregistravę tik keli šimtai tūkstančių vartotojų. Tačiau pagal Kinijos mastus galima teigti, kad ten „Facebook“ nieko nevyksta, – komentuoja A. Meškauskas. – Jie puikiai naudojasi kitais vietiniais socialiniais tinklais. Kiekviena šalis turi savo požiūrį. Pavyzdžiui, Japonijoje „Facebook“ nėra populiarus, nes pagal „Facebook“ taisykles reikia registruotis savo vardu ir pavarde. Japonai virtualioje erdvėje dalyvauja netikrais vardais ir jiems tai – normalu. Tad rasti konkretų žmogų nežinant jo slapyvardžio yra sudėtinga.“
A. Meškauskas sako, kad daugelį jo įmonės klientų vis dar tenka mokyti. Tačiau komunikacija „Facebook“ domisi ir smulkiojo, ir vidutinio verslo atstovai, didelės organizacijos, komercinės ir nekomercinės struktūros.
„Susidaro įspūdis, kad kuo mažesnė įmonė, tuo didesni lūkesčiai, – sako A. Meškauskas. – „Facebook“ nėra sėkmės receptas. Ieškantieji greitos naudos nusivils. Šiuo metu labai domisi politikai. Nors Lietuvoje „Facebook“ vardą jau žino ir senas, ir jaunas, mažai kas moka per šį tinklą daryti politinę įtaką arba „Facebook“ nepripažįsta. O mokantieji tinklu naudotis neturi politinės galios. Naujosios kartos kandidatai į artėjančius savivaldybių rinkimus įtraukė ir „Facebook“. Bet Vyriausiosios rinkimų komisijos čia dar nėra. Tačiau ir susigriebusiems dėl socialinių tinklų prieš pat savivaldybių rinkimus – šaukštai po pietų. Deklaruojantieji kitaip tiesiog vaikosi pardavimų. Nes kartais lieka vienintelis matas – gerbėjai.“
Tėvas – bankrotas
Kaip teigia A. Meškauskas, daugelis verslininkų anksčiau manė, kad „Facebook“ yra pigus ir greitas būdas reklamai. Bėgant laikui verslo atstovai suprato, kad reklamai „Facebook“ reikia daug žinių ir laiko.
„Facebook“ funkcionalumas tik didėja ir verslui jis gali atnešti daug naudos. Bėda ta, kad Lietuvoje visi viską žino, visi viską sugeba, bet niekas už nieką nenori mokėti. Lietuvoje rinkodaros tėvas yra bankrotas“, – ironizuoja pašnekovas.
Ūkyje po narį
Anot specialisto, Lietuvoje visagalis vis dar išlieka televizorius. Kol per jį informacija neparodoma, tol ji laikoma „netikra“.
„Tačiau dėl rodomų laidų kokybės televizijos garbinimas blėsta, – tvirtina A. Meškauskas. – Jaunimas nuo 16 iki 35 metų jau rado alternatyvą – „Youtube“, „Vimeo“. Bet televizija vis dar išlieka savaime suprantamu namų prietaisu, nors retas namų ūkis, turintis kompiuterį, nėra prisiregistravęs prie „Facebook“. Mūsų šalis nedidelė, tad jei norėtume, puikiai galėtume susitvarkyti.“
„Facebook“ plepiams
„Facebook“ populiarumui įtaką daro ir lietuvių būdas, o tiksliau – begalinis plepumas.
„Juk esant panašioms situacijoms kitų šalių minios plūsta į gatves, – teigia A. Meškauskas. – O lietuviai pyktį lieja portalų ir socialinių tinklų komentaruose. Tada žmonės mano: ką galėjau, tą padariau. Todėl nenuostabu, kad šalyse kaimynėse socialinių tinklų plėtra kur kas lėtesnė.“
Internetas – realybė?
Psichologas Tomas Lagūnavičius sako, kad postmodernios visuomenės nariai turi daug daugiau galimybių reikštis, tapti asmenybėmis, o socialiniai tinklai tampa saviraiškos įrankiu. Tačiau socialinių tinklų vartotojai neturėtų pamiršti penkių dalykų.
„Reikia skirti dėmesio šeimai, darbui, savišvietai, laisvalaikiui ir intymiam gyvenimui, – sako T. Lagūnavičius. – Jei tai išeina padaryti, viskas gerai. Internetas žmogui gali kelti pavojų, nes žmonijos istorijoje nėra buvę virtualios realybės. Anksčiau žmonės matė tik tai, kas vyksta prieš akis. Todėl dabar žmogus būdamas virtualioje erdvėje ten vykstančius įvykius taip pat priima kaip realybę.“
Televizijos reklama miršta
Psichologo teigimu, socialiniai tinklai daro stiprią įtaką žmonėms nuo 12 iki 45 metų. Tačiau viskas priklauso nuo gebėjimų naudotis internetu, tad ir vyresni žmonės, gerai mokantys naudotis kompiuteriu, dažnai laiką leidžia taip pat socialiniuose tinkluose.
„Manau, Lietuvoje socialinių tinklų kultūra tik formuojasi, – sako T. Lagūnavičius. – Tačiau ji įgauna vis didesnį pagreitį. Žmonės nusivylę popkultūra. Socialiniai tinklai leidžia burtis bendraminčiams, kuriuos sieja bendri pomėgiai.“
Dėl plintančios naujos bendravo kultūros kenčia ir reklama televizijoje, radijuje, spaudoje.
„Reklamos užsakovai naudojasi tuo, kad gali pasiekti žmogų per jo draugus, – aiškina pašnekovas. – „Facebook“ žmonės susirenka pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais, pasikeisti mintimis. Manau, Lietuvoje kol kas vyrauja pirmas bendravimo socialiniuose tinkluose lygis. Laikas, kai žmonės galės kelti socialinius pliūpsnius, kaip matėme Egipte ar Turkijoje, manau, – ne už kalnų. Trečias lygis, kaip Japonijoje, kai žmonės neišeidami iš namų užsisako maisto ir visą likusį gyvenimą gyvena internete, šiek tiek sunkiau dar įsivaizduojamas Lietuvoje.“
Draugai – ne visi
T. Lagūnavičius aktyviems socialinių tinklų vartotojams pataria pagalvoti, kokią informaciją per viešus pokalbius „Facebook“ išduoda draugams.
„Pavyzdžiui, jei pasakosite, kada vykstate atostogauti, šia informacija gali pasinaudoti vagys, – sako T. Lagūnavičius. – Reikia riboti draugų grupę ir priimti tik tuos, kuriuos pažįstate ir žinote, kada jais galima pasitikėti. Tačiau atvejai, kai dingsta žmonės, nėra vien „Facebook“ kaltė. Taip nutinka apskritai dėl neatsargaus bendravimo internete.“
FAKTAI:
Remiantis „Socialbakers“ duomenimis, daugiausia Lietuvoje „Facebook“ naudojasi 18–24 metų vartotojai
Antra pagal dydį grupė – 25–34 metų vartotojai
Grupė „65 metų ir daugiau“ sudaro 1 proc. visų „Facebook“ vartotojų Lietuvoje
13–15 metų „Facebook“ užsiregistravusių vaikų Lietuvoje grupė sudaro 10 proc.
„Facebook“ neseniai suėjo 7 metai
Lietuva tarp „Facebook“ vartotojų užima 75 vietą
