Jaunas, nepaprastu talentu apdovanotas Ukrainos dainininkas Freddy Marx Street, gegužės 22 – ąją atvykstantis į Lietuvą, kaip ir kiti jo tautiečiai, gyvenantys ne tik karštų muzikinių, bet ir politinių įvykių sūkuryje, neišvengia lietuvių klausimų apie tai, kas, jo nuomone, vis dėlto vyksta Ukrainoje. Atlikėjas neslepia, kad ja sunku kalbėti apie padėtį tėvynėje ir jis vengia bet kokių politinių komentarų.
Ukrainos tema pasaulyje gaji jau ne vieną mėnesį...
Aš įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Tai taip akivaizdu kaip kad danguje šviečianti saulė. Bet kažkas yra negerai su pasauliu šiandien, nes tas laimės siekimas ne vienija mus, o verčia norėti žudyti vienas kitą… Aš meldžiuosi, kad Ukrainoje pagaliau įsivyrautų taika, meldžiuosi už tautiečius. Žinau, kad lietuviai neabejingi įvykiams Ukrainoje, todėl noriu labai padėkoti už palaikymą. Mano šaliai dabar to labai reikia…
Ką Jums reiškia Jūsų tėvynė Ukraina?
Pastaruoju metu aš daug keliauju po pasaulį su savo muzikine programa ir retai būnu tėvynėje, bet Ukrainai jaučiu labai šiltus jausmus. Mano tėvai ukrainiečiai, todėl mano vaikystė prabėgo Ukrainoje. Čia baigiau karinį universitetą. Bet pagrindinis dalykas, kodėl man ši šalis yra labai brangi – čia aš įsimylėjau muziką.
Ar Jums jau teko koncertuoti Lietuvoje? Gal anksčiau esate lankęsis mūsų šalyje?
Koncertuoti dar neteko, todėl labai nekantraudamas laukiu pirmojo pasirodymo. Tai man – naujas ir labai malonus iššūkis. Tiesa, kartą jau lankiausi Vilniuje. Prieš keletą metų dirbau vienoje Ukrainos meno galerijoje ir atvykau darbo reikalais. Meno pardavėjo patirtis, tiesą sakant, nėra tas biografijos faktas, kuriuo labai didžiuočiausi (šypsosi). Kaip apibūdintumėte savo muziką? Kaip gimsta Jūsų dainos?
Mano muzika – tai, kas aš esu. Paėmęs gitarą ir atlikdamas kūrinį, aš jaučiuosi laisvas. Dainos gimsta įvairiomis situacijomis, tai priklauso nuo to, kaip tą minutę jaučiuosi. Iš tikrųjų, mano dainos – tai nepertraukiama asmeninė kova prieš savo baimes, nesaugumą ir nerimą. Kova su pasauliu aplink mane, taikus ir man priimtinas atsakas tiems, kas nesupranta, ką aš darau. Visa tai užpildo mano muziką tikrumu, aistra ir gyvumu. Juk į koncertus renkasi žmonės, kurių nuotaika kiekvieno skirtinga, gal kažkas ateina netgi liūdnas. Keliu sau užduotį, kad atėjęs į mano koncertą, žmogus patirtų šviesias akimirkas ir įkvėpimą ir kad mano kūryba jį sušildytų. Tai – sunkus darbas, bet aš labai stengiuosi.
Ar improvizuojate per savo pasirodymus? Ar paruošiate klausytojams netikėtų siurprizų?
Prieš koncertą negali spėti apie ateisiančią publiką ir pasirodymo eigą, todėl taip, tenka neretai improvizuoti. Kad ir kiek staigmenų aš paruoščiau klausytojams, galiausiai jie nuoširdžiai mane nustebina savo įsijautimu į mano dainas. Man tai labai patinka! (šypsosi) Aš labai vertinu grįžtamąjį ryšį su klausytojais. Kiekvienas po koncerto turi jaustis gerai – ir klausytojas, ir atlikėjas. Taigi, mano muzikos tikslas – geros emocijos ir abipusis pasitikėjimas.
Ko Kaunas gali tikėtis iš Jūsų pasirodymo?
Labai geras klausimas (šypsosi). Kaunas gali tikėtis 100 % mano pastangų, kad vakaras praeitų labai smagiai!
