Pasakėčia – trumpas alegorinis kūrinys, turintis mokomąją reikšmę. Na, žodis „didaktika“ dažniausiai siejasi su neigiama prasme, tačiau prisiminkime E. de Amičio „Širdį“. Tikriausiai nėra nė vieno skaitančio žmogaus, kuriam ši knyga būtų nepatikusi. Analogiškas variantas būtų Val Biro „Ezopo pasakėčios“, tik jos skirtos mažajam skaitytojui. Didaktika čia ne prikišamai nuobodi, o taip gražiai įpinta į pasakojimą, kad mažasis net nepajus pamokymo, o juk toks malonumą teikiantis tekstas ir turės didžiausią poveikį.
Ezopas laikomas pasakėčių pradininku, tačiau jo pasakėčios užrašytos kur kas vėliau, Ezopui mirus. Daug talentingų autorių kūrė Ezopo pasakėčių motyvais. Vienas jų – Val Biro. Beje, pasaką apie lauko ir miesto peles yra parašiusi ir nuostabi rašytoja Beatrix Poter. Būtų smagu paskaityti abu variantus – Val Biro ir Beatrix Poter – mažasis skaitytojas, atradęs panašumus, tikrai džiaugsis gebėjimu atpažinti tekstą.
Šios knygos reikšmė: suaugusiems atpažįstami Ezopo pasakėčių motyvai perteikiami taip žaismingai, kad mažajam skaitytojui būtų nenuobodu ir suprantama. Taigi knyga tinka ir mažam, ir dideliam, nenuvertinkime vaikų literatūros ir nepamirškime, kad gilių ir prasmingų minčių yra ir mažiesiems skirtose knygose.
Knygoje teigiamos „senosios gerosios“ vertybės: tiesa („ Piemens juokai“), išmintis („Žemdirbys ir jo sūnūs“), draugystė (Liūtas ir pelė“), patikimumas („Lokys ir keleiviai“)... Be to, mažasis skaitytojas sužinos, kad kiekvienas gyvenime turi savo vietą: gimęs ropoti nekraidys („Antys ir vėžlys“), kad reikia būti sumaniam („Liūto liga“). Taip pat pasijuoks iš pasipūtėlių ar kvailių („Kiškis ir vėžlys“, „Asilas liūto kailiu“).
Viso kūrinėlio išvada – aiškus pamokymas: „Lenktynes gali laimėti ir tas, kas lėtas, bet atkaklus.“ (p. 102) „Suprato, jog pats dėl to kaltas. Apgaudinėjo žmones, melavo. O juk melagiais niekas netiki – net kai jie sako tiesą!“ (p. 142) Kartais pamokymas tiesus ir trumpas, kartais vaikui pačiam reiks pasidaryti išvadas. Pamokymas neužslėptas, tačiau neišsakomas tiesiogiai, pavyzdžiui, pasakėčios „Asilas ir šuniukas“ (kiekvienas turi savo vietą ir paskirtį).
Kyga iliustruota autoriaus. Nuotaikingos ir meniškos iliustracijos – ne mažiau vertingos nei pats tekstas. Asmeniškai aš norėčiau šią knygą turėti savo namų bibliotekoje, net jei joje nebūtų teksto, tik iliustracijos. Ir atvirkščiai – tekstas be iliustracijų taip pat keliautų į mano namų biblioteką. O štai šiuo atveju puiku, kad teksto ir iliustracijų dermė knygą paverčia ne tobulu produktu, o vertybe. Tokia knyga tampa puikia lavinimo priemone: tobulinantis teksto suvokimą turinys ir meninį skonį ugdančios iliustracijos. Beje, paieškoję rasite ir filmukų, kurtų Ezopo pasakėčių motyvais, vaikui bus smagu žiūrint atpažinti skaitytą tekstą.
Dažniausiai sakome: „rekomenduoju knygą perskaityti“, aš sakyčiau, kad šią knygą ne rekomenduojama, o privalu perskaityti, jei norite, kad jūsų vaikas sužinotų, kas yra tikrai gera literatūra. Prasmingas tekstas, konkreti mintis (kas labai svarbu mažam skaitytojui), trumpi, aiškūs, rišlūs sakiniai (taip pat svarbu pradedančiam skaityti vaikui), puikios iliustracijos ir geras popierius bei kietas viršelis. Jei jūsų vaikas dar neskaito pats, prieš miegą pasakėčios labai tiks: jums nepabos skaityti, nes tekstukai neilgi, o mažasis nepames minties. Jei vaikas jau skaito pats, ši knyga taip pat tinka: pasakojimai trumpi, taigi vaikas greičiau pasieks tikslą (perskaitys vieną, o gal ir daugiau, pasakojimą per vakarą, o visą knygą per tokį laiką, kad nespės įsipykti – o juk mažam vaikui labai svarbu kuo greičiau pasiekti tikslą – perskaityti knygą.
„Ezopo pasakėčios“ padės nepaskęsti populiariosios literatūros jūroje ir tiks visais metų laikais ne tik mažiesiems, bet ir tėveliams.
Indrė Petrėtytė
