Nepaisant griežtėjančių reikalavimų, turgavietės Lietuvoje neišnyks
Įstojus į Europos Sąjungą pokyčiai laukia Lietuvos turgaviečių. Baiminamasi, jog neatitinkantys itin griežtų ES reikalavimų, kai kurie Lietuvos turgūs gali būti iš viso uždaryti.
Vargu ar toks likimas ištiks uostamiesčio turgavietes, nes Klaipėdos prekyvietės laikomos vienos tvarkingiausių šalyje. Remiantis verslininkų ir valdininkų požiūriais, panašu, kad didžiausią grėsmę Lietuvos turgums kelia ne griežtos ES direktyvos, o smulkųjį verslą žlugdantys mūsiškės valdžios sprendimai.
"Įstojus į Europos Sąjungą, net ir esant griežtiems reikalavimams, turgavietės vargu ar išnyks", - mano Miesto savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorė Lina Domarkienė.
Ji patikino, jog ir aukšti valdžios pareigūnai užtikrina, kad turgūs Lietuvoje gyvuos ir po įstojimo į ES. Tačiau direktorė teigia nežinanti, ar visi smulkūs verslininkai, kurie savo produkciją parduoda turguose, išsilaikys.
"Todėl vienas galimų su turgumis susijusių pokyčių - savo produkcija prekiaujančių turguje "stambėjimas". Gali išnykti smulkesni gamintojai ir prekiautojai", - sako L. Domarkienė, pabrėždama, kad tai daugiausia liečia maisto produktais prekiaujančius žmones.
Turgus - lietuvio įprotis
L. Domarkienės teigimu, ES neturėtų gąsdinti dar ir todėl, kad ir pačioje Sąjungoje turgavietės egzistuoja. Turgus, pasak direktorės, ne tik prekybos vieta, kur galima nusipirkti pigesnę prekę, jis turi ir socialinę potekstę: žmonės čia susitinka, bendrauja, yra patys susikūrę sau darbo vietą. Daugeliui lankymasis turguje - tiesiog malonus įprotis.
L. Domarkienė abejoja, ar, įstojus į ES, kursis privatūs turgūs - pelnas, pasak direktorės, tikrai nėra didelis. Tai rodo ir neseniai savo veiklą nutraukęs privatus "Pirklių kiemo" turgus.
Savivaldybė, pasak L. Domarkienės, laikosi stabilios kainų politikos - jos nedidinamos jau 3-4 metus.
Viskas - verslininkų rankose
"Turgūs - Lietuvos vidaus reikalas ir ES į tai nesikiš, o didžioji dalis raikalavimų jau yra įvykdyti", - teigia Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovas Donatas Botyrius.
Jo manymu, turgaviečių išnykimo grėsmė yra viso labo išpūstas burbulas, lyg kas nors, D. Botyriaus teigimu, būtų suinteresuotas mums įteigti, kad turgus nereikalingas.
Pasak verslininko, kol šalyje klesti nedarbas, o valdžia negali pasiūlyti jokios alternatyvos, darbo vieta turguje kažkam gali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. D. Botyrius pripažįsta, kad darbas turguje nėra prestižinis, tačiau jei prekiautojai norės išsilaikyti - tai jų pačių, o ne "baisių" ES direktyvų, rankose.
Neliks lietuviškos mėsos?
"Visi reikalavimai, susiję su maisto produktų pardavimo taisyklėmis turguje, faktiškai įvykdyti", - tvirtina ir Naujojo turgaus direktorius Liudas Butautas.
Šioje turgavietėje, pasak direktoriaus, lankėsi nemažai ES atstovų, kurie tikino, jog į ją galėtų atvykti europiečiai, kad pamatytų, kokia tvarka gali būti turguje.
Reikalavimus, L. Butauto teigimu, atitinka ne tik prekybos salės, bet ir pagalbinės patalpos, mėsos iškapojimo cechai ir pan. Vienintelė nežinia, pasak jo, yra dėl to, kas keisis pramoninių prekių prekyboje.
Turgūs, direktoriaus manymu, išliks, gal tik bus mažesni. O labiausiai jų gyvavimui, anot L. Butauto, kenkia ne griežti ES reikalavimai, o šalies Vyriausybė, kuri leidžia didiesiems prekybos centrams kurtis miesto centre, ko esą nėra užsienio valstybėse. "Taip žlugdoma ir turgaus prekyba, ir smulkusis verslas", - teigia L. Butautas.
Dar viena valdžios klaida, pasak L. Butauto, - išmokos ūkininkams už galvijus, kurios skatina atsisakyti mėsos perdirbimo verslo. "Gali būti, kad šviežia mėsa išnyks ir turguje pirksim tik šaldytą. Ją greičiausiai veš iš ES. O juk ne paslaptis, kad lietuviška mėsa - geriausia", - įsitikinęs Naujojo turgaus direktorius.
Žalia šviesa skudurams
Pasak Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovo D. Botyriaus, kol kas nematyti jokių požymių, kad artimiausiu metu iš provincijos turgaviečių išnyktų padėvėtų drabužių stirtos. Pasak jo, kai kuriems tautiečiams padėvėti rūbai yra vienintelė galimybė apsirengti.
Gandai, kad įstojus į ES žlugs padėvėtų drabužių verslas turgavietėse, greičiausiais nepasitvirtins. D. Botyriaus manymu, tuo daugiausia buvo suinteresuoti šalies pramonininkai ir tekstilininkai, kurių drabužių verslą iš dalies žlugdo ir prekyba padėvėtais drabužiais.
Valdininkai, pasak D. Botyriaus, neretai prisidengia ES "baubu", kad prastumtų kokias nors sau naudingas idėjas. Lietuvoje su smulkiaisiais verslininkais ir pramonininkais susitikę europarlamentinės komisijos nariai patikino, kad prekyba padėvėtais drabužiais - vidaus rinkos klausimas ir jokių draudimų ES netaikys.
Kiekvienam obuoliui - po lipduką
Prekybos tvarka turgavietėse ir higienos normos, derinant jas pagal ES direktyvas, buvo nustatytos dar pernai. Praėjusių metų pabaigoje pasikeitė pieno ir jo produktų pardavimo turgavietėse tvarka.
Nesertifikuoti ūkiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, parduodami pieną turgavietėse turės nuolat atlikti žalio pieno laboratorinius tyrimus. Sertifikuoti ūkiai, kurie neatitinka naujų reikalavimų, trūkumus turės pašalinti iki gegužės 1-osios.
Nuo tos dienos keisis ir šviežių vaisių bei daržovių pardavimo turgavietėse tvarka. Ūkininkų produkcija turės atitikti privalomuosius kokybės reikalavimus ir būti paženklinta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ant produkto, pagal naująją tvarką, turės būti nurodyta produkto kokybės klasė, saugos reikalavimų atitikimas bei kilmės šalis.
Privalomieji kokybės reikalavimai nebus taikomi vaisius ir daržoves išauginusiems asmeniniuose ūkiuose, sodininkų bendrijų sklypuose bei parduodantiems savo produkciją galutiniam vartotojui.
Reikalavimai mėsos, jos produktų, duonos, konditerijos gaminių prekybai turgavietėse nesikeis.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
