Apie „Euroviziją“ rašančio tinklaraščio „Dūzė Pua“ vienas iš autorių Lukas Gylys portalui tv3.lt teigė, kad šiame dainų konkurse, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, politika ir su ja susiję klausimai išlenda į paviršių.
Vyrauja pabėgėliai ir karas
L. Gylys teigė, kad „Eurovizijoje“ dainos dažniausiai būna apie meilę, o jei atlikėjai dainuoja ne apie šilčiausius jausmus, tai apie tuo metu svarbias aktualijas.
„O aktualijos dažniausiai būna politinės“, – tvirtina pašnekovas.
Jis pateikė keletą pastarųjų metų pavyzdžių. Praėjusiais metais duetas iš Italijos Ermalo Meta ir Fabrizio Moro, finale užėmęs penktą vietą, dainavo apie pabėgėlius, jų patiriamas problemas ir pasaulyje vykstančius karus.
Apie Nigerijos pabėgėliams gimusią mergaitę vardu Mercy, gimusią laive plaukiančiame į Europą, dainavo Prancūzijos grupė „Madame Monsieur“.
Nustoti kariauti žmones 2015 m. skatino Vengrijos daininkė Bogie.
Tačiau kai kurios politinės tematikos dainos ne visada turi progą atstovauti savo šaliai „Eurovizijoje“. L. Gylys primena atvejį, kai 2009 m. Gruzinų grupė „Stephane & 3G“ buvo diskvalifikuota iš konkurso, nes jų dainos „We Don‘t Wanna Put In“ žodžiuose buvo įžvelgta Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavardė ir buvo nuspręsta, kad tokia daina yra netinkama konkursui.
Daug diskusijų sukėlė ir 2016 m. konkurso nugalėtoja ukrainietė Jamala su daina „1944“. Dainos žodžiuose buvo kalbama apie sovietinės okupacijos metais vykdytą Krymo totorių deportaciją.
Dainininkė viename interviu teigė, kad ši daina jai primena apie jos šeimos gyvenimą dabar Rusijos aneksuotame Kryme, nors pati daina nėra nei apie 2014 m. įvykdytą regiono aneksiją, nei apie Rytų Ukrainoje vykstantį karą.
Rusijos politikai teigė, kad ši daina žeidžia jų šalį ir skatino ją pašalinti iš konkurso, tačiau Europos transliuotojų sąjunga nusprendė, kad Jamalos dainoje nėra politinės ar neapykantos kalbos.
L. Gylio teigimu, „Eurovizija“ yra europinėmis vertybėmis grįstas konkursas, kuriame svarbi tolerancija ir negalima skleisti agresyvios ar žeidžiančios žinutės, kuri nukreipta prieš konkrečius politikus ar politines jėgas.
„Tokios temos kaip karas Ukrainoje, jame žūstantys žmonės yra akivaizdi problema. Nors toje dainoje buvo politinio prieskonio, joje nebuvo paminėta kažko tokio labai konkretaus. Jamala dainavo apie žmonių kančią, karo sukeltą skausmą. Nemanau, kad būtų galima taikyti tam kažkokią aštrią politinę etiketę“, – samprotavo apie „Euroviziją“ rašantis tinklaraštininkas.
Pašnekovas tvirtino, kad jam nekliudo dainų politinės potekstės.
„Visada palaikau tą pusę, kad dainose turėtų būti kuo daugiau įvairių temų. <...> Man svarbiausia, kad tekstu nebūtų įžeidžiamos kažkokios konkrečios grupės ar konkretūs žmonės“, – kalbėjo L. Gylys.
„Eurovizijos“ gerbėjo įsitikinimu, dainose, pavyzdžiui, apie pabėgėlių krizę, išgauta emocija būna visiškai kitokia nei apie dainose apie meilę.
„Banalių dainų apie meilę, asmeninius žmonių išgyvenimus kasmet yra daugiau nei dvidešimt. Tai aš palaikau įvairovę, net jei tai šiek tiek turi politinio prieskonio“, – pasakojo L. Gylys.
Vien iš kaimynų nelaimėsi
Kitas politinis aspektas „Eurovizijoje“, pasak L. Gylio, yra kaimyninių valstybių balsavimas vienoms už kitas. Pašnekovo teigimu, šio reiškinio „aukso amžius“ buvo dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, kai, pavyzdžiui, visos Rytų Europos šalys 12 balų duodavo Rusijai.
„Tie didieji balai praktiškai nekeldavo jokios intrigos, nes jie beveik nebuvo susiję su muzika“, – kalbėjo L. Gylys.
Tinklaraštininko tvirtinimu, daug kas pasikeitė po 2009 m., kai žiūrovų balsai sudaro tik pusę balų, o kitą pusę – komisijos verdiktas. L. Gylys tvirtina, kad tai apmažino kaimyninių šalių balsavimą, nors jis vis dar egzistuoja.
„Dar ir šiandien nekyla jokių abejonių, kad Graikija ir Kipras skirs viena kitai dvylika balų“, – sakė pašnekovas.
L. Gylio nuomone, yra buvę atvejų, kai, pavyzdžiui, daug kaimynių ir politinės įtakos turinčios Rusija ar Turkija balsavimo lentelėje būdavo aukščiau nei tos dainos būdavo vertos. Tačiau „Eurovizijos“ gerbėjo įsitikinimu, nepaisant visų politinių srovių, konkursą laimi pergalės nusipelniusios dainos
„Pavyzdžiui, 2017 metų Portugalijos atstovas Salvadoras Sobralis. Buvo akivaizdu, kad jo daina yra itin stipri. Iš labai didelio kiekio šalių jis gavo maksimalų balų kiekį, nepaisant jokių kaimyninių ar politinių balsavimų“, – pasakojo L. Gylys.
Filipo Kirkorovo kaltinimai Lietuvai
Diskusijose apie „Eurovizijos“ politizavimą yra minimas ir Lietuvos vardas. Neseniai Rusijos dainininkas Filipas Kirkorovas kritikavo politiškai angažuotą šalių komisijų balsavimą.
„2016-aisiais nebuvo šalies, kurios žiūrovai neskirtų Sergejui [Lazarevui] nė vieno balo. Jam atiteko daugumos šalių didieji balai, pagal žiūrovų balsavimą jis buvo nugalėtojas. Tačiau net 23 šalių komisijos nariai jam skyrė po nulį balų. Kai Rusijai atstovavo Polina Gagarina, Lietuvos komisija jai skyrė paskutinę, 26-ąją, vietą. Po metų Sergejui ji skyrė 25-ąją vietą. Jūs patys galite pasižiūrėti internete, kaip balai buvo dalijami. Kai Lietuvos komisija Sergejui duoda nulį, o žiūrovai skiria aukštus balus, kai Ukrainos komisija skiria nulį, o žmonės – 12 balų, man tai kelia klausimų“, – piktinosi Rusijos muzikos žvaigždė.
L. Gylio teigimu, komisijos balsavimas yra gana slaptas dalykas.
„Mes nelabai žinome kokios ten vidinės jėgos veikia, kurios skatina už kažką balsuoti ar nebalsuoti. Sutinku, kad tikrai čia yra nelabai gražaus politinio prieskonio“, – kalbėjo pašnekovas.
Tinklaraštininko teigimu, kad nors Sergejaus Lazarevo dainos vertinimas yra subjektyvus dalykas, jis tikrai nebuvo verta priešpaskutinės vietos tų metų Lietuvos komisijos lentelėje.
„Tai buvo akivaizdus politinis balsavimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Politinį balsavimą, pasak L. Gylio, galima įžvelgti, ir kai Lietuva skiria didelį balą, pavyzdžiui, Latvijai, ar už mūsų šalį balsuoja valstybės, kuriose didelės emigrantų iš Lietuvos bendruomenės. Tačiau, pašnekovo teigimu, Lietuvoje jau praeina mada balsuoti už kaimynus
„Kai finalo metu būna paskelbti Lietuvos balsai, tai jie nėra itin atitrūkę nuo kitų šalių vidurkio, kuris pasimato galutinėje lentelėje“, – kalbėjo tinklaraštininkas.
Nors, pasak L Gylio, kaimyninių valstybių balsavimas ir politinės žinutės vis dar išliks didžiausiame Senojo žemyno dainų konkurse, pašnekovas įsitikinęs, kad ateityje renginys grįš prie savo šaknų.
„Galbūt optimistiškai nuskambėsiu, bet yra tendencija, kad muzika tampa kur kas svarbesnė už kaimyninį balsavimą ir politines priežastis“, – teigė L. Gylys.
Portalas tv3.lt primena, kad „Eurovizijos“ dainų konkurso didysis finalas – gegužės 18 d., 22 val.
