Rusija nėra atsakinga už čečėnų kovotojų vadovo, prezidento Aslano Maschadovo žūtį, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime.
Be kita ko teismas pažymėjo, kad Rusija neturėtų automatiškai atsisakyti išduoti A.Maschadovo palaikus artimiesiems.
"Remdamiesi įvairiais įkalčiais, patvirtinančiais jo aktyvų dalyvavimą išpuolio Beslane planavime, apklausomis ir kriminaliniais tyrimais nustatyta, kad A.Maschadovas mirė nuo šautinių galvos sužeidimų, kuriuos padarė atsitiktiniais šūviais kovotojas, kuris kartu su juo slapstėsi, kai specialiosios pajėgos susprogdino įėjimą į požeminę slėptuvę, kur jie buvo", - pažymima pranešime.
EŽTT išvadoje taip pat nurodoma, kad A.Maschadovo žūties tyrimas atitiko Europos žmogaus teisių konvencijos 2-ojo straipsnio (teisė į gyvenimą) procedūrinius aspektus.
Apie galimą Rusijos atsakomybę dėl A.Maschadovo žūties, EŽTT pažymėjo, kad teisėsaugininkai iš anksto nežinojo, jog A.Maschadovas ir kiti ginkluoti kovotojai yra šitoje požeminėje slėptuvėje.
Rusijos valdžia, "remdamasi teroristų laidojimo įstatymu, 2005-ųjų balandį atsisakė atiduoti ieškovams jo palaikus". Šis faktas, EŽTT teisėjų nuomone, yra "ieškovų teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą (8 straipsnis) pažeidimas".
EŽTT taip pat pripažino, kad Rusija pažeidė dar kelis konvencijos straipsnius: "religijos laisvė" (8 straipsnis) bei "diskriminavimo draudimas" (13 ir 14 straipsniai).
Teismas įpareigojo Rusiją sumokėti A. Maschadovo ir 2005 metais Nalčike nužudytų čečėnų giminaičiams teisinės pagalbos išlaidas - 32 000 eurų. Žmogaus teisių gynėjų nuomone, rusams teks keisti įstatymą dėl terorizmu kaltintų asmenų kūnų neišdavimo artimiesiems.A. Maschadovas, remiantis minėtu įstatymu, palaidotas nežinia kur.
Žmogaus teisių gynimo centro valdybos narys Aleksandras Čerkasovas galiojančią teisinę normą dėl kūnų neišdavimo vadina „barbarų pergale prieš barbarus“ ir džiaugiasi, kad, jo nuomone, Rusija privalės keisti įstatymą.
„Praktika turi būti pakeista dar ir todėl, kad nelieka galimybės patikrinti ar tikrai specialiųjų operacijų metu nudžudytas asmuo priklausė neteisėtosm ginkluotoms formuotėms arba su jomis bendradarbiavo. Jei žmogus operacijos metu žuvo arba buvo sulaikytas ir paskui dingo – tai negalima laikyti, jog įrodytas jo buvimas teroristų bei jėgos struktūrų veiklos teisėtumas“, - pabrėžė A. Čerkasovas, kalbėdamas portalui Gazeta.ru.
Ieškinį Europos teismui įteikė A.Maschadovo ir 55 kovotojų, žuvusių 2005 metų spalio 13-14 dienomis vykusio mūšio Nalčike (Kabardos-Balkarijos sostinėje), giminaičiai. Rusijos statytinis Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas ir kaimyninės Ingušijos vadovas Yunus-Bekas Evkirovas dėl to - ar galima laidoti kaltinamųjų terorizmu bendrininkus - viešai žodžiuojasi nuo praėjusių metų lapkričio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
