Sudarydama sąlygas ES šalių vyriausybėms prieiti prie tokių duomenų, „ši direktyva itin rimtai trukdo pagrindinėms teisėms dėl pagarbos privačiam gyvenimui ir asmeninių duomenų apsaugos“, nurodė Teismas.
Liuksemburge įsikūręs teismas nurodė, kad vadinamoji duomenų saugojimo direktyva numato per mažai garantijų dėl žmonių teisės į privatumą apsaugos, sukurdama įspūdį, kad „privatus gyvenimas yra nuolat sekamas“.
Pagal minimą 2006 metų direktyvą duomenis apie skambučius ar bendravimą internete galima saugoti mažiausiai pusę metų, kad būtų lengviau užkirsti kelią tokiems rimtiems nusikaltimams kaip terorizmas.
Tie duomenys paprastai rodo, kas bendravo, kada ir kaip dažnai, bet neatskleidžia bendravimo turinio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.