Jeigu Lietuvos Konstitucinis Teismas kažką nutarė, tai dar nereiškia, kad ministrai ir Seimo nariai kaip pavyzdingi pionieriai iš karto turi pulti vykdyti. Negalioja jokia teisės norma, kuri prieštarauja Europos teisei.
Iš pradžių išnagrinėkime kaip dvigubos pilietybės draudimas atrodo iš ES teisės perspektyvos, po to pereikime prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir užbaikime klausimu, kodėl Konstitucinis Teismas pažeidinėja Europos teisę ir ar jo sprendimas iš tiesų galutinis.
Europos Bendrijos Sutarties 12 straipsnis draudžia bet kokią tautinę diskriminacija. Sekantis klausimas: kaip sąvoka „tautinė diskriminacija“ suprantama Europos teisingumo teismo jurisprudencijoje? „Tautinė diskriminacija“ – tai situacija, kai tam tikra ES valstybė (pvz., Lietuva) atima iš asmens (pvz., lietuvio, gavusio Airijos pasą) tam tikra teisę (pvz., Lietuvos pilietybę) už tai, kad šis asmuo yra kitos ES valstybės pilietis (pvz., Airijos). Taigi, atsakymas labai paprastas – taip, Lietuvos pilietybės atėmimas už tai, kad asmuo yra kitos ES valstybės pilietis, vienareikšmiškai laikytinas EB Sutarties 12 str. pažeidimu. Byloje Garcia Avello, C-148/02 Europos teisingumo teismas nutarė, kad 12 str. aiškintinas taip plačiai, kad netgi įpareigoja valstybę narę incidentiniu būdu taikyti kitos valstybės narės nacionalinę teisę.
Lietuvos pilietybės atėmimas už kitos valstybės pilietybės įgijimą prieštarauja ir EB Sutarties 18 str. 1 punkte įtvirtintai ES piliečio judėjimo laisvei. Ypatingai nagrinėjant šį klausimą kitų EB Sutarties straipsnių, preziumuojančių ES valstybių politinę vienybę, šviesoje. Pavyzdžiui, 19 str. leidžia užsieniečiams balsuoti Lietuvos savivaldybių rinkimuose, 20 str. reikalauja, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės gintų kitų ES valstybių piliečius užsienyje ir t.t.
Pats faktas, kad EB Sutartyje egzistuoja skirsnis, kuris vadinasi „ES pilietybė“, reiškia, kad jau šiuo metu kiekvienas lietuvis turi dvigubą pilietybę – Lietuvos ir ES. O kokia yra ES pilietybės paskirtis? Perduoti kiekvienam Lietuvos piliečiui dalį kitų 26 ES valstybių pilietybių. Europos Sąjunga jau seniai nebeapsiriboja ekonominėmis teisėmis.
Šiame kontekste Konstitucinio Teismo nuomonė, kad antros nacionalinės pilietybės įgijimas yra valstybės išdavimas, vertintina kaip absurdas. Kodėl psichiškai sveikas lietuvis turi vertinti, pvz., Jungtinę Karalystę kaip priešų valstybę?
Byloje Piermont, 15773/89 Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad kitos ES valstybės pilietis negali būti vadinamas „užsieniečiu“ Lietuvoje. Dar daugiau, Strasbūro Teismas aiškiai nustatė, kad viena ES valstybė neturi teisės riboti kitos valstybės piliečio politinę veiklą savo teritorijoje. Taikant anversinį argumentavimą, Lietuvos Vyriausybei draudžiama riboti lietuvių politinę veiklą (įgyti pilietybę) kitos valstybės teritorijoje. Įdomu pastebėti ir tai, kad Europos teisingumo teismas byloje Garcia Avello nagrinėja pilietybę ne kaip politinę teisę, o kaip kultūrinę teisę.
Reikia pripažinti, kad iš bylos Ganchev/DR 87-A, 130 seka, jog Lietuva gali apriboti lietuvių, turinčių dvigubą pilietybę, teisę rinktis į Seimą, būti Prezidentu arba Ministru Pirmininku. Užsienio lietuvių atsakymas į tokį teiginį būtų: „tai tuo ir apsiribokime“. Negalima reikalauti vienodo meilės Lietuvai lygmens ir iš Prezidento, ir iš eilinio asmens.
Sekantis klausimas: kodėl Konstitucinis Teismas ir ministrai pažeidinėja Europos teisę? Atsakymas dar paprastesnis – dvigubos pilietybės suteikimas Jurijui Borisovui – tai vienintelė teisinė priežastis, dėl kurios buvo nušalintas Prezidentas Paksas. Dėl kitų priežasčių jis jau išteisintas. Tokiu būdu, dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų Pakso kaltės išnykimą.
Šiame straipsnyje aš nieko nebandau pasakyti apie Paksą. Tai nepertinentinis klausimas. Kas yra iš tikrųjų svarbu – tai, kad mūsų šalies politikai privalo susirasti modelį, pagal kurį muštųsi, pjautųsi, sėkmingai žudytųsi, vemtų vienas ant kito ir kitaip aiškintų tarpusavio santykius, tokiu būdu, kad nuo to nekentėtų atsitiktiniai praeiviai.
Yra veikėjų, kurie pastoviai kartoja, kad Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Tai nesąmonė. Net Lukašenkos marionetinio Konstitucinio Teismo sprendimai skundžiami NVS Teismui. Šiame kontekste Vyriausybei ir Seimo nariams reikėtų susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, įgyvendinančių Konstitucinio Teismo įsakymus, tol, kol savo žodžio nepasakė rimtesni Teismai.
Stanislovas Tomas, ES teisės tyrėjas, Paryžiaus Sorbonos universitetas
