Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paragino Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją atlikti išsamius tyrimus, kad jos atsikratytų CŽV slaptųjų kalėjimų šešėlio.
Komisaras Thomas Hammarbergas pirmadienį paskelbė pareiškimą, jog tariama transatlantinių ryšių nauda „negali būti palyginama su ta žala, kuri padaryta Europos žmogaus teisių apsaugos sistemai“.
T. Hammarbergas tvirtina, kad Lenkijoje slaptasis CŽV kalėjimas atidarytas 2002 metų gruodį, o Rumunijoje - 2003 m. rugsėjį. Kai dėl Lietuvos, nustatyta, kad ji buvo „paskutinioji Europos valstybė“, įkūrusi tokį kalėjimą.
Pasak T. Hammarbergo, „Lietuvos valdžia pademonstravo tam tikrus ketinimus atskleisti tiesą, pirmiausia per parlamentinį tyrimą ir metus trukusį ikiteisminį tyrimą, kurį atliko Generalinė prokuratūra“.
Tačiau, pasak ET pareigūno, „esminiai klausimai apie tai, kada ir kokiu mastu CŽV naudojosi tomis patalpomis, lieka neatsakyti“.
T. Hammarbergas ragina Lenkijos prokuratūrą tęsti tyrimą, o Rumunijai priekaištauja, kad ji nepadarė nieko.
