Komisaro teigimu, Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Kritikai sako, kad konvencija siūlo nepriimtiną socialinės lyties apibrėžimą. Vyriausybė žada inicijuoti diskusijas, bet apie sprendimus kol kas nekalba.
Komisaras: nebūkite paskutiniai
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Lietuvoje diskusijas kelia lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas ir įsipareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
N.Muizniekas atmetė kritiką, esą šios sąvokos kelia grėsmę tradicinėms šeimos vertybėms.
„Šeimoms grėsmę kelia ne Stambulo konvencija ir ne lyties sąvoka. Tai smurtas kelia pavojų šeimos vertybėms“, – interviu BNS sakė komisaras.
„Tai nėra LGBTI (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai ir interseksualai) teisių konvencija, ji skirta kovoti su smurtu šeimoje, dėl kurio ypač kenčia moterys. Pasiųskite politinį signalą, kad tai vertinate kaip rimtą žmogaus teisių pažeidimą, ratifikuokite konvenciją ir dirbkite su prižiūrinčia institucija. Nebūkite paskutiniai, kurie ratifikuos šią konvenciją“, – kalbėjo N.Muizniekas.
Ataskaitą apie Lietuvą trečiadienį paskelbęs komisaras teigia, kad konvencija aiškiai nurodo, jog smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje negali būti laikomas vien privačiais reikalais ir kad valstybės turi pareigą užkardyti smurtą, apsaugoti aukas ir nubausti kaltininkus.
Anot komisaro, Lietuva galėtų pasinaudoti konvencijoje numatomu išsamiu stebėsenos mechanizmu, aprėpiančiu visas šalis nares, ir keitimusi patirtimi bei gerąja praktika visoje Europoje.
Jo teigimu, smurtą prieš moteris skatina dar egzistuojanti moterų ir vyrų nelygybė, todėl būtina atkreipti dėmesį į lyčių vaizdavimą žiniasklaidoje ir švietimo sistemą.
Socialinės lyties samprata
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – prieš kelerius metus konvenciją komentavo Lietuvos vyskupų konferencija.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys BNS tvirtino, kad konvencijos ratifikavimas „sujauktų visą įstatyminę bazę ir mes turėtumėme visiškai palaidoti bet kokią šeimos politiką“.
„O kam kvailystes priiminėti? Kodėl mes turėtumėm privaloma tvarka įteisinti krūvas lyčių? Kiek čia dabar lyčių gamtoje? Sveiko proto turim?“ – kalbėjo parlamentaras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada inicijuoti diskusijas, į jas kviesti nevyriausybines organizacijas, Bažnyčios atstovus, bet jokio konkretaus siūlymo kol kas neteikia.
„Pagrindinis artimiausias darbas būtų diskusija visuose įmanomuose kontekstuose apie Stambulo konvenciją – kaip užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios yra susijusios su smurtu prieš moteris, būtų ratifikuojamos, ką daryti su ta dilemine sąvoka, kuri su konvencija būtų įvedama – tai socialinės lyties sąvoka“, – BNS sakė ministras.
„Iš tiesų Seimas spręs – ratifikuoti ar ne. Negalėčiau atsakyti, tai ne mano kompetencija, čia Seimo kompetencija, bet einant link ratifikavimo diskusija yra būtina. Tos įtampos tikrai yra per daug visuomenėje, turi susitikti dvi pusės ir ieškoti geriausio sprendimo Lietuvai“, – pridūrė jis.
Teisėjai – silpnoji grandis
Europos Tarybos komisaras taip pat paragino Lietuvos valdžią atsisakyti institucinės vaikų globos ir keisti teisėjų požiūrį į smurtautojų atskyrimą nuo šeimos narių.
Pasak N.Muiznieko, įstatyme stinga aiškumo, ar prašymą skirti apsaugos priemones teismui turi policijos pareigūnas, ar prokuroras, dėl to atsiranda prieštaravimų tarp skirtingų teismų praktikos, nes kai kurie teisėjai susilaiko nuo apsaugos priemonių skyrimo, kai to paprašo policijos pareigūnas.
„Teisėsaugos sistemoje nėra vieningo ir sistemingo požiūrio, kaip traktuoti šeiminio smurto atvejus, arba nusistovėjusios metodikos antrinio arba pakartotinio persekiojimo rizikai vertinti“, – rašoma ataskaitoje.
Komisaras BNS sakė susidaręs įspūdį, kad būtina skirti daugiau dėmesio teisėjų parengimui.
„Reikia nuoseklesnės praktikos, kad teisėjai smurtą artimoje aplinkoje laikytų rimtu žmogaus teisių pažeidimu (...). Man atrodo, kad policija ir prokurorai yra gana gerai pasirengę, bet gali reikėti papildomų teisėjų mokymų. Teisėjai, regis, yra silpnoji grandis“, – teigė jis.
Anot komisaro, taip pat svarbu pasirūpinti smurtą patiriančių moterų pastoge.
N.Muizniekas paragino valdžią parodyti daugiau ambicijų pasirūpinti, kad našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai būtų auginami šeimos aplinkoje.
„Dabartinė siuntimo į socializacijos centrus sistema turėtų būti iš naujo išnagrinėta, o šiose institucijose taip pat turėtų būti taikomas deinstitutionalizacijos procesas. Sutrikusio elgesio vaikai neturėtų būti siunčiame į uždaro tipo institucijas; turėtų būti skiriama pakankama pagalba jiems reabilituotis savo šeimose arba į šeimą panašioje aplinkoje“, – rašoma ataskaitoje.
