Europos Sąjungos vadovų susitarimas nurašyti pusę Graikijos skolų, bei didinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. EUR sustabdė krizės užkratą, tačiau neišsprendė struktūrinių problemų.
Po šio sprendimo tarpbankinių paskolų palūkanų normos, tikėtina, šiek tiek mažės. O akcijų rinkų kilimas po pasirodžiusių naujienų ateityje išsikvėps, nes priimti euro zonos vadovų nutarimai sprendžia bėdas trumpuoju laikotarpiu.
Šis sprendimas yra pozityvus žingsnis pirmyn, tačiau tai dar tik pradžia. Pozityvu tai, kad ES vadovai pagaliau susitarė ir priėmė realius sprendimus. Europos Sąjungos vadovai sutvirtino politinę valią, jog euro zoną ir toliau bus siekiama išlaikyti kaip vieningą sistemą bei atitolino blogiausio scenarijaus išsipildymą.
Šiuo sprendimu buvo sustabdytas krizės plitimas į reikšmingesnes euro zonos šalis. Tačiau kita vertus, sprendimas pats savaime neišsprendė struktūrinių problemų, o tiesiog nupirko dar laiko, kurį dabar būtina išnaudoti tikslingai. Ir tai yra didžiausias pavojus. Graikijai suteiktas skolų naštos palengvinimas ir Italijos įsipareigojimas spręsti biudžeto deficito subalansavimo klausimą reiškia, kad šios šalys ir kitos problemų turinčios valstybės dar turi pačios priimti nepopuliarius taupymo sprendimus. Taigi, dabar reikalingos individualių šalių vyriausybių pastangos, kurios, kaip rodo patirtis su Graikija, nebuvo nei labai greitos, nei labai sėkmingos, nei pakankamo masto. Greičiausiai, po kurio laiko stabilizavimo fondą teks didinti, mažiausiai dvigubai (iki 2 trilijonų EUR).
Graikijos skolų nurašymas reiškia nuostolius bankams, kurie skolino šiai šaliai. Bankų nuostoliai reiškia, kad jiems bus reikalingas papildomas kapitalas, kurį bankai turės pritraukti iki 2012 metų vasaros. Tai problemiška, kadangi nėra tokio investuotojo, kuris šiuo metu degtų noru investuoti į problemų turinčių šalių bankus (daugiausia reikės Graikijos ir Ispanijos bankams, apie pusę nuo 106 mlrd. EUR sumos). Tuo labiau, kad kai kuriam laikui, o greičiausiai ilgam, bus apribotas dividendų išmokėjimas. Vadinasi, greičiausiai pagalbą turės suteikti vyriausybės.
SNORAS Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius
