Lietuvos prokurorai į Europos Parlamentą dėl politiko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pernai pavasarį.
Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už maždaug 15 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui nagrinėjant neliečiamybės naikinimo prašymą, į vieną iš jo posėdžių gegužės pradžioje vyko generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Europos Parlamento atstovas Lietuvoje Robertas Pogorelis BNS yra sakęs, kad toks apsilankymas yra neįprastas šios institucijos praktikoje.
Parlamento viešai skelbiamuose dokumentuose nurodoma, kad dėl kyšio R.Paksas ir G.Vainauskas galėjo susitarti 2015 metų rugpjūčio 31 dieną.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų vasario 17 dieną.
Tiek R.Paksas, tiek G.Vainauskas savo kaltę neigia ir bylą vadina politizuota.
R.Paksas sako, kad teisėsauga atliko provokacinio pobūdžio operaciją, siekdama diskredituoti jo reputaciją. Europos Parlamento plenarinio posėdžio išvakarėse buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis teigė, jog esminis jam inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kai teisėsauga neturėjo sankcijos jo sekimui ir pokalbių.
„Vėliau sankcionuoto slapto sekimo procese tiesiogiai dalyvavo net kai kurių žiniasklaidos priemonių atstovai, viešai paskelbę sekimo filmuotą medžiagą praėjus vos valandai laiko nuo tokių veiksmų atlikimo“, - jo interneto svetainėje patalpintame pareiškime sakė politikas.
„Šiandien atmetu bet kokias insinuacijas bei interpretacijas dėl mano sąsajų su šia abejotina, teisėsaugos struktūrų kurpiama byla, laikau, jog mano atžvilgiu taikomos priemonės yra perteklinės ir neteisėtos. Nesu nei sutaręs, nei pažadėjęs priimti kokį nors kyšį“, - pridūrė R.Paksas.
Jis negali būti renkamas į politines pareigas nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Nuo tada jis dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad R.Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas.
