Įstatymų leidėjai rugsėjį turėtų grįžti prie šių planų, siekianti užtikrinti sąžiningą atlyginimą skaitmeninio turinio – pavyzdžiui, muzikos, filmų arba naujienų – kūrėjams.
Šiam pasiūlymui griežtai priešinosi JAV technologijų milžinės ir interneto laisvės šalininkai. Kai kurie aktyvistai tvirtino, kad numatoma reforma gali užkirsti galimybę kurti didžiulio populiarumo sulaukiančius satyrinius „memus“.
Tačiau reformos šalininkai tvirtino, kad ES autorių teises skaitmeninėje erdvėje saugančios taisyklės galioja nuo 2001 m. ir nebeatitinka šiandienos skaitmeninio pasaulio realijų. Todėl Bendrija siekė atnaujinti autorių teisių apsaugą internetinėje erdvėje ir užtikrinti, kad interneto platformų ir naujienų kaupiklių veikla neatimtų sąžiningo atlygio iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų.
Per Europos Parlamento posėdį Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste įstatymų leidėjai 318 balsais prieš 278 ir dar 31 nariui susilaikius siūlytą reformą atmetė.
„Šiandienos balsavimas yra demokratijos pergalė“, – sakė lobistinės organizacijos EDiMA, atstovaujančios „Google“, „Facebook“ ir kitoms JAV technologijų milžinėms, vadovė Siada El Ramly (Siada El Ramli).
„Šiandienos balsavimas nėra balsavimas prieš patį tekstą – tai balsavimas, kad parlamente būtų pradėtos naujos diskusijos“, – sakė Žaliųjų frakcijos narys Pascalis Durand'as (Paskalis Diuranas).
„Norime labiau subalansuoto teksto, apsaugančio autorių teises, pagrindines laisves ir nepakeičiamą interneto laisvę“, – pridūrė jis..
Jeigu pasiūlymas būtų buvęs priimtas, Europos Parlamentas būtų gavęs mandatą pradėti derybas su Bendrijos narėmis dėl įstatymo galutinės versijos. Austrija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, nori, kad šis teisės aktas būtų priimtas iki metų pabaigos.
Reformą uoliai palaikę Prancūzijos europarlamentarai po balsavimo reiškė įtūžį.
Anot Pervenche Beres (Pervanč Beres), JAV technologijų milžinės, „vagiančios iš menininkų ir nemokančios mokesčių, laimėjo kovą“.
Europarlamentaras Marcas Joulaud (Markas Žulo) irgi pasmerkė „beprecedentiškai nuožmią lobistinę kampaniją, organizuotą JAV technologijų milžinių“.
„Piliečiais buvo manipuliuojama išnaudojant jų nuogąstavimus; europarlamentarai buvo prilyginti kariniams cenzoriams, buvo įžeidinėjami ir sulaukdavo grasinimų mirtimi“, – tvirtino jis.
Po balsavimo Europos Parlamento pranešėjas vokietis Axelis Vossas (Akselis Fosas) pareiškė: „Apgailestauju, kad dauguma EP narių nepalaikė pozicijos, kurią rėmė Teisės reikalų komitetas ir aš asmeniškai. Tačiau tai yra demokratinio proceso dalis. Rugsėjį grįšime prie šios temos ir bandysime atsižvelgti į piliečių rūpesčius, o kartu pritaikyti mūsų autorių teisių taisykles prie skaitmeninio amžiaus.“
McCartney raginimas
Prieštaringiausiai vertinami reformos aspektai – pastangos padidinti tradicinės žiniasklaidos pajamas ir kovoti su autorių teises pažeidžiančio turinio skelbimu tokiose platformose kaip „Google“ priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais „Youtube“ arba socialinis tinklas „Facebook“.
Didžiausią kontroversiją sukėlė siūlymas apibrėžti, kokio dydžio teksto ar kitokio kūrinio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio.
Didžiosios žiniasklaidos įmonės, tarp jų naujienų agentūra AFP, palaikė šios srities teisės akto projekto pakeitimus kaip labai reikalingą sprendinį, turintį pažaboti nemokamų naujienų platinimą internete, atimantį pajamas iš tradicinių žiniasklaidos priemonių.
Tačiau oponentai peikė pasiūlymus įvesti „nuorodos mokestį“, nes tai slopintų laisvas diskusijas internete.
Ypač karštus ginčus provokavo šio teisės akto 13-asis straipsnis, skelbiantis, kad interneto platformoms tenka teisinė atsakomybė už jų vartotojų skelbiamą turinį, pažeidžiantį autorių teises.
Muzikos grandas P. McCartney ir didžiosios muzikos įrašų bendrovės bei kino studijos įtikinėjo politikus paremti siūlomus pakeitimus.
P. McCartney savo laiške Europos Parlamentui kaltino kai kurias interneto platformas atsisakant atlyginti menininkams už jų darbą, „nors jos išnaudoja jį, kad pasipelnytų“.
Dainininkas pridūrė, kad ši problema „kelia pavojų muzikos ekosistemai“.
Tačiau kritikai sako, kad reforma vestų į platformų, tapusių interneto kūrybingumo centrais – ypač „YouTube“ – visuotinę cenzūrą. Be to, ji ribotų paprastų internautų galimybes dalytis memais ir muzikos kūrinių perdirbiniais.
Trečiadienį „Wikipedia“, protestavusi prieš artėjantį Europos Parlamento balsavimą, užblokavo prieigą prie savo tinklalapio mažiausiai trijose šalyse.
