Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai.
Įsisiūbavus Europos finansų krizei vienas iš politikų pasiūlytų sprendimų buvo griežtesnė valstybės finansų kontrolė, išlaidų mažinimas bei fiskalinė konsolidacija. Visas šias ir daugelį kitų papildomų priemonių galima apibūdinti vienu žodžiu – taupymas.
Iki tol mažai žinomas ir nedažnai valstybių finansų politikoje naudotas žodis 2011 metais netgi buvo pripažintas vienu dažniausiai internetiniuose žodynuose ieškotų apibrėžimų. Eiliniai gyventojai norėjo daugiau sužinoti apie tą paslaptingą, bet politikų išgirtą diržų veržimosi politiką.
Ryškūs kontrastai
Ir sužinojo. Vieni tai patyrė savo kailiu, kitiems taupymas buvo tarsi mistinė būtybė, siautėjanti Peloponeso pusiasalyje (kur yra įsikūrusi bene sunkiausias taupymo pasekmes jaučianti Graikija) ir bet kada nauju grobiu galinti pasirinkti naujas valstybes.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja įvairiausių palyginimų, kaip skirtingų Europos valstybių vyriausybės laviravo tarp krizės bangų. Bene didžiausi skirtumai matomi tarp labiausiai krizės paveiktų valstybių – Graikijos ir Latvijos.
Pirmoji jau penktus metus iš eilės patiria recesiją. Tarptautinių kreditorių trejeto – Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko (ECB) – skirta finansinė parama mainais reikalavo šalies priimti tam tikras biudžeto reformas.
Tačiau Graikijoje taupymo vaistai iki šiol tik blogino šalies sveikatą – valstybės skola augo, produktyvumas krito, nedarbas toliau nemažėjo, o padėtį dar labiau apsunkino audringas visuomenės nepasitenkinimas. Nuo 2009 metų Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nukrito jau18 proc. ir bent jau kol kas nėra jokių indikatorių, kad šis nuosmukis pakeis kryptį.
Mažoms valstybėms, tarp jų ir Latvijai, 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė smogė kur kas labiau nei didelėms ekonomikoms. Vis dėlto, skirtingai nuo Graikijos, šioje Baltijos valstybėje priimti skausmingi taupymo sprendimai leido jai ne tik stabilizuoti šalies finansus, bet ir pasiekti didžiausią ekonomikos augimą visoje ES. 2011 metais Latvijos BVP augo 5,5 proc., praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 5,3 proc.
„Sėkminga stabilizavimo programa turi pasirodyti finansiškai tvari, kad galėtų atkurti pasitikėjimą tarp kreditorių, verslo ir žmonių“, – savo straipsnyje „Bloomberg“ rašo Švedijos ekonomistas, Vašingtone esančio Petersono instituto analitikas Andersas Aslundas.
Siūlo didinti atlyginimus
Bene skaudžiausia diržų veržimosi politikos pasekmė tapo augantis nedarbas, kuris, paskutiniais duomenimis, euro zonos valstybėse pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą. Tarp jaunimo ši problema dar ryškesnė – lapkritį darbo neturėjo beveik kas ketvirtas 25 metų neturintis dirbti galintis ES pilietis.
Šie duomenys išplėtė griežtų taupymo priemonių kritikų sąrašą. Praėjusią savaitę Vokietijoje esantis Makroekonominės politikos institutas (MPI) pristatė ataskaitą, kurioje pasisako už atlyginimų didinimą, o ne išlaidų karpymą. Pasak ataskaitos autorių, „perdėtos taupymo programos“ yra neefektyvios ir krizės paveiktas šalis klampina į dar didesnes skolas.
„Siekiant Europos ir Vokietijos stabilumo, per artimiausius dvejus metus atlyginimai Vokietijoje turėtų būti padidinti mažiausiai 4 proc.“, – naujienų portalui „Euronews“ aiškino MPI direktorius Gustavas Hornas. Tokios išvados turėtų nudžiuginti ne tik naujos Lietuvos vyriausybės, kurios vienas pirmųjų darbų buvo minimalios algos didinimas, atstovus, bet ir kitus kairiųjų politinių pažiūrų Europos valstybių vadovus, pasisakančius už didesnį ekonomikos skatinimą.
Diskusijas dėl taupymo dar labiau įaudrino pasirodžiusi dviejų svarbių TVF ekonomistų ataskaita apie padarytas klaidas vertinant taupymo priemonių poveikį Europos ekonomikoms. Prisipažino klydę
TVF buvo viena iš tų organizacijų, kuri skirdama paramą valstybėms iš jų mainais reikalaudavo priimti, jų manymu, būtinas reformas. Gavusios finansinę injekciją valstybės galėdavo bent trumpam atsikvėpti nuo rinkų spaudimo. Priėmusios reikalingus, bet visuomenėje neretai itin neigiamai sutiktus sprendimus, Europos valstybės tikėjosi įveikti krizės ligas. Vis dėlto iki šiol nedaugeliui tai pavyko. Kyla klausimas, kodėl? Du TVF ekonomistai Olivieris Blanchardas ir Danielis Leighas savo ataskaitoje pripažino klaidas numatydami taupymo priemonių poveikį Europos ekonomikoms.
„Prognozuotojai neįvertino nedarbo lygio augimo ir vietos paklausos nuosmukio, susijusio su fiskaline konsolidacija“, – teigiama ekonomistų ataskaitoje.
Nors tai nebuvo oficiali TVF pozicija, bet ji atspindi nesutarimus tarptautinio kreditoriaus viduje vertinant ženklių išlaidų apkarpymų poveikį tokiose šalyse kaip Graikija, Portugalija ar Ispanija. Pasak ataskaitos autorių, Europos valstybėms buvo pritaikyta per griežta fiskalinė dieta, neleidusi joms pasiekti taip reikalingo ekonomikos augimo.
Pastaruoju metu TVF kiek pagerino daugelio Europos valstybių ekonomikos augimo prognozes, bet kiti du kreditoriai (ES ir ECB) vis dar reikalauja griežto biudžeto išlaidų karpymo. Tai dar kartą iliustruoja, kad ginčas tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo anaiptol nesibaigė, o istorinė Europos valstybių skolų krizė ekonomistams suteikia derybų lauką, kuriame jie gali tikrinti hipotezes ir įrodinėti savo tiesas. Situaciją komplikuoja ir tai, kad jų siūlomi vaistai Europos ligonius gydo nevienodai.
FAKTAI: Taupymo pasekmės Europai
Nuo 2009 m. Graikijos BVP smuko 18 proc.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos nuosmukis siekė 0,6 proc.
Latvijos BVP per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 5,2 proc.
Tvirčiausios ES ekonomikos – Vokietijos – metinis BVP augimas trečiąjį ketvirtį tesiekė 0,4 proc.
„Eurostat“ duomenimis, nedarbas euro zonoje lapkritį pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą
Praėjusių metų lapkritį jaunimo nedarbas ES siekė 23,7 proc.
Mindaugas SAMKUS
