Metams ritantis į pabaigą, finišuoja ir nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" renginių maratonas.
Nuo metų pradžios įvyko per 1500 kultūros ir meno renginių, kuriuos aplankė per pusantro milijono vilniečių ir miesto svečių. Nacionalinės programos įgyvendinimui 2009 metais buvo skirta 34 mln. litų. Šias lėšas skyrė Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Komisija.
Vienas svarbiausių programos išskirtinumų buvo tai, jog didžiulio masto projektas vienam tikslui sutelkė įvairias socialines grupes. Apibendrinant reikėtų paminėti ne tik pačius renginius, pilnas žiūrovų sales, bet ir naujas erdves, kuriomis jau gali naudotis vilniečiai ir sostinės svečiai. Menininkai atkreipė dėmesį į Neries vietą miesto gyvenime, menui duris atvėrė geležinkelio ir autobusų stotys. Tikimasi, kad šios erdvės kultūriniam šurmuliui bus išnaudojamos ir toliau.
„Renginių programa ne tik suteikė daugybę įsimintinų akimirkų vilniečiams bei miesto svečiams, bet ir tapo ilgalaike investicija, kurios naudą jusime dar ne vienerius metus. Kalbu apie naujus projektus ir renginius – tokius kaip parodos Nacionalinėje dailės galerijoje, Operos festivalis, Klezmerių festivalis, Meno mugė, Vaikų kultūros festivalis bei kitus", - sakė Všį „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" direktorius R.Kvietkauskas.
Daugelis naujų „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" projektų pretenduoja į nuolatinę vietą miesto kultūriniame gyvenime. Potencialus programos tęstinumas yra bene svariausias kultūros sostinės laimėjimas.
Net esant ekonominiam sunkmečiui, sulaukta daug privačių rėmėjų dėmesio – tai parodė, jog „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" idėjos buvo vertingos. Svarbu ir tai, jog kultūros sostinės dvasia išsiplėtė ir už kultūrinių erdvių ribų – socialiai reikšmingas buvo projektas su vaikų ligonine, kuriuo įrodyta, jog menas gali gydyti, sužadinti viltį ir pradžiuginti.
Kultūros ambasadoriai pasaulyje
Všį „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" vadovo teigimu, per šiuos metus nacionalinė programa aprėpė visus žymiausius Lietuvos kultūros atstovus, teatro režisierius, kompozitorius, kurie programos įgyvendinimo metu visuomenei pateikė naujų spektaklių, muzikos kūrinių, jau sulaukusių pripažinimo ir užsienyje. Tokie teatro pastatymai, kaip „Hamletas", „Idiotas", „Tolima šalis" gyvuos ir toliau bei taps Lietuvos kultūros ir meno ambasadoriais pasaulyje.
Po kultūros sostinės programos sparnu atsiskleidė ir jaunieji menininkai, kurie galėjo ne tik išreikšti savo kūrybinį talentą, bet ir tobulėti, paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėse bendraudami su žymiausias savo srities profesionalais iš užsienio. Vizualiųjų menų programoje dalyvavo 1500 menininkų, buvo eksponuoti 3747 darbai.
Europos kultūros sostinės vardas galėjo nuskambėti dar plačiau tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. Deja, tam trukdė bendra finansinė situacija šalyje. „Užsitęsusios diskusijos dėl biudžeto, jo mažinimas privertė atsisakyti keleto reikšmingų projektų, be to, buvo neišnaudotos visos galimybės pasinaudoti jau įsitvirtinusiu kultūros sostinės prekės ženklu. Tačiau tuo, ką pasiekėme, išties galime didžiuotis", - teigė R.Kvietkauskas. Padidėjęs lankytojų skaičius informaciniuose centruose patvirtina tai, kad susidomėjimas kultūros sostinės renginiais buvo pakankamai didelis.
Vilnių užbūrė kultūros naktis
Vieni masiškiausių „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" renginių, išjudinę miestą bei palikę ryškų pėdsaką jo kultūriniame gyvenime, buvo „Menas netikėtose erdvėse", „LUX šviesos festivalis", „Gatvės muzikos diena", kultūros naktis „Tebūnie naktis!". Pastarieji du specialieji programos projektai, prasidėję dar 2007-aisiais, šiemet išaugo labiausiai, sutraukė minias žiūrovų, dalyvių bei tapo neatsiejama sostinės kultūrinio gyvenimo tradicija, kurios tęstinumo tikimasi ir toliau.
Anot Všį „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" programų skyriaus vadovės Dainos Urbanavičienės, šie renginiai pirmiausia išsiskyrė tuo, jog juose dalyvavo ne tik profesionalai bei besidomintys tam tikra meno sritimi, bet ir eiliniai miestelėnai, gavę galimybę tapti užkrečiamo kultūrinio šurmulio dalimi.
„Šiemet „Gatvės muzikos diena" vyko ir 46 Lietuvos miestuose, taip pat išsiplėtė ir į užsienį, o „Tebūnie naktis!" sutraukė daugiau nei šimtą tūkstančių žmonių ir pavertė miestą tikra kultūros oaze. Dar iš šiandien gauname daug užklausų dėl dalyvavimo šiuose renginiuose - tai akivaizdžiausias įrodymas, jog jie įstrigo žmonių sąmonėje ir tikrai bus reikalingi ateityje", - sakė D.Urbanavičienė.
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" organizatoriai pranešė, jog 2007-aisiais projekto „Menas netikėtose erdvėse" renginiai priviliojo beveik kas trečią vilnietį. Įvairiose sostinės vietose vyko 44 meno projektai, informaciją teikė 80 renginio savanorių, buvo išdalyta 100 000 renginio žemėlapių. Po metų prie projekto prisijungė Vilniaus gyventojai, pristatę savo projektus Senamiestyje, Užupyje ir net Valakampiuose.
LUX šviesos festivalis 2007 m. Vilniuje užsižiebė 17 įvairių šviesos projektų - instaliacijų, spektaklių, operų ir vaizdo projekcijų.„Gatvės muzikos dieną" prieš du metus į gatves išėjo beveik 700 muzikantų, tuo tarpu po metų grojančių buvo jau apie 3000 visoje Lietuvoje – prie Vilniaus prisijungė dar 31 miestas. Šiemet projekto dalyvių skaičius pasiekė 4000, „Gatvės muzikos dieną" surengė ir pasaulio lietuvių bendruomenės. Belgija, Baltarusija, Čikaga ir Argentina parodė solidarumo ženklą ir gegužės 2–ąją muzikavo savo šalyse.
Kultūros naktis „Tebūnie naktis" prieš du metus priviliojo apie 90 tūkst. žmonių, kurie mėgavosi per 40 renginių. 2008 m. renginių skaičius šoktelėjo iki 48, o šiemet vyko 60 renginių, kuriuos aplankė 100 000 žmonių.
Daugiausia lankytojų sulaukė „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" atidarymo renginiai, kuriuose pabuvojo daugiau nei 200 000 vilniečių bei sostinės svečių.
Jaunieji ir kūrė, ir tobulėjo
Programoje „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" itin didelis dėmesys skirtas jauniesiems menininkams, kuriuos programos organizatoriai įvardija kaip geriausią investiciją į šalies kultūros ateitį. Projektų ciklo „Europos menų mokykla" metu daugiau kaip 800 meno studentų ir jaunųjų menininkų iš užsienio bei Lietuvos savo kūrybą skyrė Vilniui ir jo svečiams bei tobulino savo įgūdžius paskaitose bei kūrybinėse dirbtuvėse.
„Tikime, kad pasiekėme svarbiausio tikslo – subūrėme jaunuosius lietuvių ir užsienio menininkus Vilniuje, kuris tapo erdve įgyvendinti originalioms ir drąsioms meninėms idėjoms. Visuomenė išvydo trylikos projektų rezultatus, o jų dalyviai susibūrė į neformalius tinklus, kurie jau turi tolesnių kūrybinių sumanymų", - pasakojo projekto „Europos menų mokykla" vadovė Ieva Skaržinskaitė.
Pirmą kartą įvykęs šiuolaikinio meno čempionatas „Art-o-thlon" bandė atsakyti į nuolatinį klausimą, ar menas televizijoje gali sukurti naują formą. Aukštųjų meno mokyklų absolventų darbų vitrina „Neu Now Vilnius ‘09", kurioje dalyvavo per 350 aukštųjų Europos meno mokyklų, pirmą kartą subūrė visas meno sritis po vienu stogu. Vilniuje vykęs festivalis sudomino Talino kultūros sostinės atstovus. 2010 metais planuojama šį festivalį perkelti į Estijos sostinę. Pirmą kartą įvyko Europos teatro mokyklų festivalis „Dekalogas-Dialogas", pirmą kartą Lietuvos dizainas gavo neeilinę galimybę kurti, mokytis, semtis patirties ir pristatyti miestui ir jo gyventojams savo idėjas ir kūrybinį potencialą. Pirmą kartą buvo vykdomas kino eksperimentas - projektas „Kai žmonės susitinka".
Kultūros paveldo tradicijos
Programa „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" apėmė ir kultūriniam paveldui skirtus renginius. „Gyvąją" istoriją pristatė senąsias amatų tradicijas atgaivinusi Baltramiejaus mugė, Europos baroko meninį palikimą interpretavusi menų programa „Baroko dialogai" bei dar vienuolika renginių, tokių kaip „Ledinis barokas", tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai", Kaddish (Requiem) holokausto aukoms ir kt.
Bendruomenių, įvairių socialinių grupių iniciatyvoms įgyvendinti buvo skirta Žmonių programa, padovanojusi daug gražių renginių – nuo Vaikų kūrybos festivalio iki kūrybinės akcijos „Haiku Vilniui".
Vilnius – užsienio žiniasklaidos akiratyje
Nuo Europos kultūros sostinės metų pradžios nacionalinė programa „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" buvo pristatyta daugiau kaip 400 užsienio žiniasklaidos atstovų.
Vilniuje lankėsi televizijų „Deutsche Welle" (Vokietija), ARD (Vokietija), TV RAI (Italija) „Ciak TV" (Italija), „Euronews", Baltarusijos nacionalinės televizijos, Rūro regiono TV (Vokietija), radijo kanalų „Radio France International" (Prancūzija), „Golos Rosii" (Rusija), Lenkijos nacionalinio radijo, kultūros ir pramogų portalo toutlemonde.ru (Rusija), spaudos leidinių „Observer" (Didžioji Britanija) „Irish Times" (Airija), „La Tribune" (Prancūzija), „Daily Mail" (Didžioji Britanija), „Publico" (Portugalija), „Gazeta" (leidžiamas kartu su „Daily Telegraph") (Rusija), "Vokrug sveta"(Rusija), „USA Today" (Kanada), „NewsDay" (JAV), „National Geographic Traveler" (JAV), „Good Hausekeeping" (JAV) ir kitų žinomų žiniasklaidos priemonių atstovai.
„Tokio išskirtinio dėmesio Vilnius nebuvo sulaukęs nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Džiugu, jog miestą garsino kultūra, kuri tapo ryškiausia mūsų sostinės ir kartu visos Lietuvos ambasadore. Šie metai – tai milžiniškasis postūmis veikti toliau. Neabejoju, ryškiausi kultūros sostinės projektai ilgam įsitvirtins vietos bei tarptautinėje kultūros ir meno arenoje", - sakė Vilniaus miesto vicemeras, VšĮ „Vilnius — Europos kultūros sostinė 2009" valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius.
Paskutiniu kultūros metų akcentu taps šiandien, gruodžio 29 d., 13 val., Tarptautinio Vilniaus oro uosto išvykimo salėje vyksiantis projekto „Garsovaizdis" koncertas „Muzika oro uostams". Lietuvoje pirmą kartą gyvai skambės legendinio muzikos prodiuserio ir kompozitoriaus Brian Eno (Anglija) kompozicija „Music for Airports" – elektroninės muzikos kūrinys, laikomas bene didžiausiu ambient muzikos hitu. Vilniaus oro uoste šis kūrinys skambės „gyvai" – jo elektroakustinę versiją (Music for Airports / Live) atliks lietuvių šiuolaikinės muzikos kolektyvas Gaida Ensemble.
