Europos Komisija (EK) trečiadienį paragino ES nares kitą savaitę susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija.
Kai po trumpo, rugpjūtį kilusio karo tarp Rusijos ir Gruzijos šios derybos nutrūko, 27 ES narės užsakė išsamią Europos santykių su Maskva analizę.
Europos Komisijos parengtame pranešime nurodoma, kad derybos dėl naujos ES ir Rusijos sutarties, kurioje būtų apibrėžta viskas – nuo energetikos iki žmogaus teisių – „turi tęstis“. „Pirmiausia, todėl, kad derybos leistų Europos Sąjungai siekti savų interesų Rusijoje. Antra, nes tai geriausias būdas bendrauti su Rusija bendros pozicijos pagrindu“, – pažymima EK pranešime.
„Kai ES kalba vienu balsu ir veikia kaip viena (esybė), Rusija į tai atkreipia dėmesį“, – sako EK.
„Kitus derybų posėdžius reikia suplanuoti jau dabar“, – pabrėžia EK ir pažymi, kad kitą pirmadienį rengiamas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas „bus proga ES narėms pasiekti bendrą susitarimą dėl derybų tęsimo“.
Kiek vėliau, lapkričio 14-ąją Nicoje rengiamas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.
ES ir Maskvos santykių apžvalga pasirodė praėjus dviem dienoms nuo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų bendro pareiškimo, jog derybų su Rusija negali būti, kai Rusija ne iki galo laikosi paliaubų su Gruzija.
Lapkričio 2 dieną Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis (Kačynskis) paskelbė bendrą deklaraciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Gruzijos.
Deklaracijoje tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime rugsėjo 1 dieną.
Taip pat šių šalių vadovai tada nurodė, kad šiuo metu, kol kariuomenė neišvesta, būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.
Toliau Europos Komisijos pranešime pažymima, kad Rusijos karinė kampanija Gruzijoje ir atskilusių Gruzijos sričių – Pietų Osetijos bei Abchazijos – pripažinimas nepriklausomomis valstybėmis „gerokai aptemdė ES ir Rusijos santykius“.
ES pasiuntė savo stebėtojus į Gruziją, bet jiems neleidžiama įžengti į šias dvi sritis.
„Rusijai reikia Europos Sąjungos“, – sakoma pranešime, pabrėžiančiame Rusijos energijos ir žaliavos eksportą į Europą.
Rusija, kaip ES prekybos partnerė, užima trečią vietą, be to, prekybos apimtys per metus padidėja beveik 20 proc., o Europos Sąjunga yra didžiausia investuotoja Rusijoje.
ES santykių su Rusija vertinime dar reiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties ir perspėjama, kad tarp Maskvos įsipareigojimų ir realios padėties yra „vis didėjantis atotrūkis“.
Pastaruoju metu ES ir Rusijos santykius reglamentuoja 1997 metų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris buvo sudarytas tuo metu, kai gerokai silpnesnė Rusija kilo iš buvusios Sovietų Sąjungos griuvėsių.
Jos dabartinė, kategoriškesnė pozicija kelia nerimą buvusioms Rusijos favoritėms, tarp kurių ryškiausios yra Lietuva ir Lenkija.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nesistengia raminti jų susirūpinimo, kaip rodo trečiadienį jo sakyta kalba, kurioje nurodyta, kad Rusija dislokuos daugiau raketų Kaliningrado srityje ir palei rytinę ES sieną prieš JAV plečiamo priešraketinės gynybos skydo objektus Lenkijoje ir Čekijoje.
