Kaip Vakarai turėtų reaguoti į Vladimirą Putiną? Po užvakar įvykusių itin abejotinų rinkimų į Rusijos parlamentą šis senas klausimas tampa dar aktualesnis, tvirtina Australijos dienraštis „The Sydney Morning Herald“. Jį pirmiausia turėtų sau kelti Europa, kurios politika Rusijos atžvilgiu kelia viso žemyno skilimo pavojų – ne mažesnį, nei klausimas dėl paramos JAV Irake.
„Vieningoji Rusija“ rinkimuos iškovojo įtikinamą pergalę. Tai nenustebina, jei prisimintume, kad naujausios įstatymų pataisos dar labiau priartino Rusiją prie vienpartinės valstybės, rašo dienraštis.
Artėjant rinkimams buvo uždraustos dvi partijos, primena „The Sydney Morning Herald“. Tarptautiniams stebėtojams nebuvo išduotos vizos. Sprendžiant iš kai kurių pranešimų tūkstančiai valstybinio sektoriaus darbuotojų buvo verčiami pasirašyti, kad remia „Vieningąją Rusiją“. Per vieną mitingą Putinas susilpnintą opoziciją pavadino „šakalais“, tarnaujančiais tamsiosioms Vakarų jėgoms.
Tuo tarpu asmeniškai Putinui niekas negresia: juos žavisi 80 proc. šalies gyventojų. Kylant naftos ir dujų kainoms šalies ekonomika stabiliai auga, parduotuvėse gausu prekių, žeminantis Sovietų sąjungos žlugimas jau tapo istorija. Rusija vėl tapo stipri tarptautinėje arenoje. Tad kam taip sukti varžtus? – stebisi dienraštis.
Pirmuoju numeriu į „Vieningosios Rusijos“ sąrašą įrašytam Putinui reikėjo, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau rinkėjų, nes jis ketina ir toliau lemti šalies ateitį – nepaisant to, kad jo kadencija baigiasi kovą. Galbūt jis taps premjeru, „tampančiu už virvutės“ kišeninį prezidentą. O gal apskritai pakeis konstituciją ir trečią kartą iš eilės iškels savo kandidatūrą į šalies prezidentus.
Antrasis variantas mažai tikėtinas, pastebi dienraštis, bet kas žino... Pasak „New Yorker“ vyriausiojo redaktoriaus, buvusio korespondento Maskvoje Davido Remnicko, šiandieninėje Rusijoje „realus politinis procesas vyksta tik vienoje vietoje – jos mįslingo it sfinksas prezidento galvoje“.
Už savo ribų Rusija bando „palenkti“ kaimynines Gruziją, Moldovą, Baltijos šalis ir priversti jas paklusti savo valiai. Remdama savo sąjungininkę Serbiją Rusija pasirengusi blokuoti bet kokią Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Kosovo nepriklausomybės, o tai potencialiai stumia Balkanų šalis į naują nestabilumo spiralės vingį.
Praėjusių metų sausį Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Ir tai tik vienas iš 55 atvejų, kai Rusija buvo nutraukusi ar grasino nutraukti energijos išteklių tiekimą kaimyninėms šalims, teigia dienraštis. Švedijos analitikų duomenimis kone visais tokiais atvejais Rusija norėjo pasiekti vienų ar kitų strateginių tikslų – paveikti rinkimų rezultatus ar perimti energetikos infrastruktūros kontrolę.
Tiesa, Vakarai taip pat ne šventi, rašo „The Sydney Morning Herald“. JAV sprendimas įrengti dalį savo priešraketinio skydo Lenkijoje ir Čekijoje negalėjo būti įvertintas kitaip, nei provokacija. Energetikos bendrovės bet kuriuo atveju veržiasi į Rusiją – net jeigu jos verčiamos, kaip BP, perrašinėti komercines sutartis ir perdavinėti kontrolinius akcijų paketus Rusijos energetinėms monopolijoms.
O Europos šalys bijo net prasižioti: Rusija tiekia į Europą ketvirtadalį jos suvartojamų energijos išteklių, pastebi dienraštis. Naudodama skaldymo ir valdymo politiką, Rusija tai glėbesčiuojasi, tai gniaužia kumščius. Pasirašinėdama energetinius susitarimus su atskiromis valstybėmis ji kaip įmanoma stengiasi apeiti Europos Sąjungos struktūras. Tuo tarpu naujausioje Europos Užsienio reikalų tarybos ataskaitoje pažymima, kad kalbėtis su Rusija kaip lygi su lygia, neaukojant nei principų, nei interesų, gali tik ES, rašo „The Sydney Morning Herald“.
Šio dokumento autoriai tvirtina, kad ES nori sukurti „pagarba įstatymams besiremiančią pasaulio tvarką“ ir nurodo, kad europiečiai gali pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti „tamsiuosius“ Europos ir Rusijos bendrovių sandorius.Pasak dienraščio, naudojantis antimonopoliniais įstatymais Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ galima priversti parduoti dujotiekių, kuriuos planuojama nutiesti į Europą, kontrolinius akcijų paketus. Taip pat, tyrimo autorių teigimu, ES gali priversti blokui priklausančias valstybes nesudarinėti dvišalių sutarčių nesuteikiant garantijų, pavyzdžiui, užtikrinti investuotojų Rusijoje nuosavybės teises ar garantuoti teisę Rusijos opozicijai dalyvauti rinkimuose.
Keturios G8 šalims priklausančios Europos valstybės taip pat gali pareikalauti, kad Rusija būtų pašalinta iš ekonomiškai galingiausių pasaulio valstybių klubo diskusijų tose srityse, kur Rusija nevykdo savo pačios įsipareigojimų. Kadangi „didysis aštuonetas“ Putinui patinka vien jau dėl prestižinės narystės, toks žingsnis galėtų padaryti Rusijai realų poveikį, teigia dienraštis.
Iš esmės Europa tikrai gali pareikalauti iš Rusijos, kuri jau nėra supervalstybė, kur kas daugiau, nei reikalauja dabar, tvirtina „The Sydney Morning Herald“. Rusijos BVP mažesnis, nei Italijos. Ir galiausiai pats stipriausias smūgis jai būtų energijos išteklių kontraktų Europoje praradimas. Tačiau tokių poveikio priemonių gali imtis tik vieninga Europos Sąjunga. Tuo tarpu šiandien Rusijos klausimu visos 27 sąjungos valstybės yra nepaprastai susiskaldžiusios. Dar daugiau, įprastos poveikio priemonės – pokyčiai politinėje, ekonominėje ir teisinėje sistemoje mainais už atitinkamos šalies priėmimo į ES ar strateginės partnerystės perspektyvą – šiuo atveju nesuveiks: Rusijos į ES niekas nekvietė, ir ji pati jokio susidomėjimo tokia galimybe nerodo.
Putinas mano, kad karas Irake JAV šiuo metu susilpnino ir kariniu požiūriu, ir morališkai. Jis stiprina sąjungą su Kinija ir ieško bendrų interesų. Putinas mano, kad Europa išgyvena nuosmukį. Galbūt jis teisus, pastebi „The Sydney Morning Herald“. Tačiau ES juk ir buvo kuriama tam, kad įveiktų tokį nuosmukį. Būtent ES reakcija į tai, kas vyksta Rusijoje, taps didžiuoju patikrinimu, ar Europa sugebės ir toliau daryti poveikį įvykiams pasaulyje.
