Euro zonos ekonomika pakilo iš didžiausios recesijos nuo II-ojo pasaulinio karo laikų, praneša „Bloomberg“. Paūgėjo ir visos Europos Sąjungos BVP.
Šešiolikos euro zonai priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, paaugo 0,4 proc. – padidėjęs Prancūzijos ir Vokietijos eksportas kompensavo išliekantį namų ūkių nenorą išlaidauti.
Antrąjį ketvirtį euro zonos BVP buvo sumažėjęs 0,2 proc.
Visoje Europos Sąjungoje, kurios narėmis yra 27 valstybės, BVP per ketvirtį kilo 0,2 proc., palyginti su 0,3 proc. kritimu prieš tai.
„Bloomberg“ rašo, kad Europos ekonomikos atgauna jėgas po to, kai vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių, o Europos centrinis bankas, skatindamas skolinti, į rinkas įliejo milijardus eurų.
Spalį europiečių pasitikėjimas ekonomikos ateitimi pakilo į 13 mėnesių aukštumas, tačiau pakilimui grasina augantis nedarbas.
„Be skatinimo programų dabartinių augimo rodiklių nematytume“, – komentuoja Christophas Weilas, vyresnysis „Commerzbank“ ekonomistas Frankfurte. Jo nuomone, ūgtelėjimo tendencija greičiausiai tęsiasi ir šį ketvirtį.
Metinis euro zonos valstybių BVP kritimas trečiąjį ketvirtį siekė 4,1 proc., kai antrąjį ketvirtį rodiklis buvo 4,8 proc.
Didžiausiose Europos ekonomikose atskirai augimas fiksuotas ir antrąjį ketvirtį.
