Visi Europos bankai sustabdė savo aukso rezervų pardavimus. Euro zonos valstybių ir Švedijos bei Šveicarijos centrinius bankus riboja Centrinių bankų aukso susitarimas (CBAS), kuris neleidžia viršyti bendro aukso pardavimų kiekio, rašo „The Financial Times“.
Negalutiniais duomenimis, valstybės, pasirašiusios analogišką susitarimą praėjusiais metais, pardavė 6,2 tonas aukso. Pardavimų kiekis nukrito 96 proc. ir tai buvo mažiausias kiekis nuo tada, kai 1999 metais buvo pasirašytas šis susitarimas. Daugiausiai aukso buvo parduota 2004–2005 metų laikotarpiu – net 497 tonos.
Šis nuosmukis nutiko tuomet, kai Europos centriniai bankai perkainojo auksą po finansinės krizės bei Europos valstybių skolų krizės. Paskutinius du dešimtmečius centriniai bankai keisdavo aukso luitus į valstybės skolą taip gaudami pastovias metines pajamas. Tačiau dabar centriniai bankai bei investuotojai siekia apsaugoti auksą.
Penktadienį aukso luitų kaina pasiekė rekordinę 1,300 JAV dolerių už unciją ribą. „Akivaizdu, jog dabar pasaulis yra kitoks, suvokimas yra visiškai skirtingas“, kalbėjo „Barclays Capital“ brangiųjų metalų pardavimų vadovas Jonathanas Spallas.
Nepanašu, kad Europos centriniai bankai planuoja parduoti daugiau aukso pagal naująjį Centrinių bankų aukso susitarimą. Nepaisant to, kad dauguma centrinių bankų atsisakė pateikti savo pardavimų planus, pokalbiai su bankininkais ir konsultantais atskleidė, jog sugrįžimas prie praeito dešimtmečio tendencijų, kuomet kasmet vidutiniškai buvo parduodamos 388 tonos aukso, yra mažai tikėtinas.
CBAS pirmą kartą buvo pasirašytas po to, kai auksakasiai protestavo dėl to, kad centrinių bankų skubėjimas pardavinėti metalą mažino jo kainą. Ankstesni susitarimai nustatydavo leidžiamus aukso pardavimų kiekius atskiroms valstybėms, tačiau, pasak Slovėnijos centrinio banko vicedirektoriaus Darko Bohneco, paskutiniai atnaujinimai 2009 metų susitarime neįtraukė tokių kvotų.
