Siekė suklaidinti varžovus
Šalies rinktinės konsultantas italas Giovanni Postiglione į pirminę komandos paraišką čempionatui buvo įrašęs netradicinę sudėtį. Porinę dvivietę turėjo irkluoti ne M. Griškonis ir S. Ritteris. Pastarojo partneriu buvo numatytas Martynas Džiaugys.
M. Griškonis turėjo sėsti į keturvietę, bet čempionato išvakarėse susikeitė vietomis su M. Džiaugiu.
„Mindaugas ir Saulius po Rio olimpinių žaidynių liko komanda, – tv3.lt pasakojo M. Valčiukaitė. – Paraiška čempionatui Čekijoje buvo tik strateginė, jos tikslas – suklaidinti varžovus. Tai nėra dažnas atvejis, sportininkai tuo neužsiima, į tokius dalykus nesikiša. Patys žinome, kokiomis sudėtimis startuosime, o paduotos paraiškos – ne mūsų reikalas.“
Čekijoje Lietuvos garbę taip pat gina porinė keturvietė, kurią irkluoja Aurimas Adomavičius, M. Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Dovydas Nemeravičius.
M. Valčiukaitė mano, kad, nepaisant milžiniškos konkurencijos, abi minėtos įgulos gali pretenduoti į medalius.
Rašicėje dalyvauja Lietuvos keturvietė be varininko: Saulius Ilonis, Dominykas Jančionis, Mantas Juškevičius, Povilas Stankūnas.
Laukia grįžtančios partnerės
Į Čekiją išvyko vienvietė valtis, kurią irkluoja Armandas Kelmelis. M. Valčiukaitė čempionatą praleidžia.
„Mano gyvenime įvyko labai daug permainų. Kaip žinote, prieš mėnesį iš sporto pasitraukė mano porininkė. Tai apvertė mano planus. Likau su vienviete, bet pasiruošti tokioms varžyboms reikia šiek tiek daugiau laiko. Buvo priimtas bendras mano, trenerių ir federacijos sprendimas į Čekiją nevykti“, – aiškino 23-ejų irkluotoja.
Pasak M. Valčiukaitės, sportininkai, irkluojantys vieninvietę valtį, distancijoje užtrunka maždaug minute ilgiau. Skiriasi ir irklavimo stilius. Į priekį skriejant su dviviete valtimi, reikia daugiau greičio, vikrumo. Vienvietininkams būtina ištvermė, jėga. Mildos teigimu, kaip greitai sportininkas prisitaiko prie permainų, priklauso nuo žmogaus ypatybių.
Milda kol kas treniruojasi viena. Kitą savaitę iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžta Ieva Adomavičiūtė. Ji ir M. Valčiukaitė, irkluodamos dvivietę, 2011 bei 2012 metais tapo pasaulio jaunių čempionėmis. Merginos 2011-aisiais laimėjo ir Europos pirmenybes.
„Kai Ieva grįš, vėl pabandysime plaukti ir dviviete. Kaip mums seksis – pažiūrėsim, nes dviese seniai neirklavome. Abi pasikeitėme, sustiprėjome. Naujos komandos lipdymas gali būti sudėtingas“, – atviravo Milda.
Ant buvusios porininkės nepyksta
D. Karalienės ir M. Valčiukaitės duetas pasaulyje bei Europoje buvo nesulaikomas. Merginos ne tik tapo olimpinių žaidynių bronzos medalininkėmis, o ir iškovojo pasaulio, Europos čempionatų aukso apdovanojimus. Lietuvaitės kartą Senajame žemyne buvo antros.
Pasak M. Valčiukaitės, jai Donatos sprendimas trauktis buvo labai netikėtas. Milda porininkės perkalbėti nebandė.
„Sureagavau labai ramiai. Negaliu supykti dėl kito asmens sprendimo. Žmogaus nepriversi irkluoti, neirkluoti ar dar kažką daryti. Jis pats turi to norėti, – kalbėjo pašnekovė. – Sprendimas priimtas ne sezono pabaigoje, ne po olimpiados, o prieš pat pagrindinius startus. Tačiau Donata atėjo, paaiškino, kodėl ji taip jaučiasi ir nebenori tęsti karjeros. Puikiai ją suprantu ir jos nekaltinu.“
M. Valčiukaitės teigimu, irklavimo pasaulio įgulos – įvairios. Vienų nariai labai geri draugai, kitų po treniruočių suka skirtingais keliais. Donatos ir Mildos atvejis – antrasis.
„Labai sudėtinga būti gerais draugais, nes su žmogumi kasdien praleidi 24 valandas per parą. Tačiau nebūtina būti geriausiomis draugėmis, kad pasiektume geriausių rezultatų“, – tikino M. Valčiukaitė.
Reforma gąsdina ir neramina
Milda nepraranda vilties ateityje vėl sėsti į valtį kartu su Donata.
„Ji sakė, kad tiltai nesudeginti, galbūt grįš. Tačiau negaliu spėlioti, taip įvyks, ar ne. Manau, ji pati tai geriausiai žino. Tikrai ne aš“, – pasakojo Milda.
D. Karalienė, pasitraukdama, užsiminė, kad jos sprendimui įtakos turėjo ir žadamos šalies sporto sistemos permainos, galinčios paliesti geriausius šalies atletus.
„Donatos sprendimas galbūt šiek tiek susijęs su reforma, nes ji sportininkus gąsdina ir neramina. Atletai tikrai neturėtų užsiimti politikavimu, po treniruočių eiti ir bandyti kažką įrodyti, kreiptis į įvairias institucijas, – mano M. Valčiukaitė. – Pati aktyviame judėjime nedalyvavau. Kalbant apie naująją reformą, yra dalykų, kurie man labai patinka, deja, yra ir tokių, kurie nepatinka. Labai džiaugiuosi, kad įstatymas grąžintas taisyti. Jį bus galima peržvelgti iš naujo, pakeisti.“
Merginos vertinimu, teigiamas reformos aspektas – jaunimo amžiaus grupės sportininkų finansavimas. Iki tol paramą gaudavo suaugę bei atletai iki 23-ejų metų, perpspektyvūs ir pasiekę itin aukštų rezultatų. Tokiu atveju stipendijos būtų mažesnės, bet jas gautų didesnis žmonių skaičius.
„Tai mane nudžiugino, nes dauguma sportininkų, baigusių mokyklas, svarsto, ar jiems toliau sportuoti, ar mokytis, dirbti, – pasakojo M. Valčiukaitė. – Labiausiai neramina tie reformos aspektai, kurie liečia tave. Tai – sportininkų rentos bei personalo premijos. Ir taip matome, kad personalo atlyginimai nėra dideli, o jie su mumis vyksta į labai daug kelionių, dažnai nebūna namuose. Kažkas juos turėtų skatinti. Kitu atveju, personalas dirbs, bet neaišku, kokio lygio. Manau, patys geriausi darbuotojai pasitrauks, galbūt ateis jaunesni, neturintys tiek daug patirties. O mums norėtųsi šalia savęs turėti geriausius.“
