“Aš nekenčiu Lietuvos fanų. Rungtynės vyko sekmadienio vakarą ir rašant šį straipsnį, antradienio rytą, man vis dar skauda galvą. LIE-TU-VA! LIE-TU-VA!!! Šie garsai nesiliauja skambėję mano galvoje. Taip pat nekenčiu Europos teisėjų. Negi jie negali atsipalaiduoti ir švilpti šiek tiek mažiau?”
Tai Prancūzijos rinktinės sirgaliaus žodžiai. Pabandykime pažvelgti dar sykį į Europos krepšinio čempionatą Prancūzijos aistruolio akimis.
Europos krepšinio čempionato 2003-ųjų finalinis ketvertas, Stokholmas. Ir aš buvau ten. Ši ataskaita gal ir kiek pavėluota, tačiau tik dabar sugrįžau iš Švedijos... Juk yra ten į ką pažiūrėti ir be krepšinio... Nusprendžiau palyginti kiekvieną iš keturių geriausių Europos komandų su dabartinėmis NBA ekipomis.
Lietuva, geriausia čempionato komanda, yra Sakramento “Kings”. Tiek daug puikių žaidėjų (Štombergas, Žukauskas, Jasikevičius, Macijauskas), kad net nežinau, nuo kurio pradėti. Kiekvienas jų puikiai pataiko ir perduoda kamuolį komandos draugams. Tai daro juos puikia komanda, kurią stebėti tiesiog malonu. Jie žaidė pusfinalio mačą su Prancūzijos rinktine, europietiškais “Trail Blazers”. Kalbant apie talentus ir atletinius sugebėjimus, jie yra geriausia komanda (Tonis Parkeris, Borisas Diaw, Florentas Pietrusas, Tariqas Abdul-Wahadas). Tačiau jie yra pavyzdys komandos, kuri pasiruošusi sugriūti, vos tik susiduria su pirmomis problemomis.
Kitame pusfinalyje žaidė Ispanija, kurie labai panašūs į “Timberwolwes”. Vienas didis žaidėjas (Gasolis), dar keletas pakankamai gerai puolančių žaidėjų (Navarro ir Garbajosa) ir... daugiau nieko!!! Jų varžovai buvo Italijos rinktinė, europietiška Jutos “Jazz”.
Lietuva - Prancūzija
Pirmasis pusfinalio mačas tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių tikriausiai buvo pats įtempčiausias iš visų didžiojo ketvertuko žaistų rungtynių. Trys valandos prieš rungtynių pradžią sutikome Parkerį ir Diaw viešbutyje naršant po internetą. Jie atrodė atsipalaidavę ir susirūpinę dėl ateinančių rungtynių vienu metu. Pakalbėjęs su jais pasijutau dar labiau pasitikintis savo rinktinės jėgomis. Tačiau po pirmos rungtynių pusės visas mano pasitikėjimas dingo... Lietuva žaidė tarsi namuose palaikomi 5000 puikių fanų prieš 50 prancūzų sirgalių.
Rungtynes lietuviai pradėjo puikiai pataikydami iš toli. Macijauskas mus žudė. Moiso atrodė mieguistas ir minkštas kaip niekada. Prieš didžiąją pertrauką lietuviai pirmavo 15 taškų.
Po pertraukos Parkeris su komandos draugais pradėjo rodyti tai, dėl ko jie buvo laikyti turnyro favoritais. Paskutiniame ketvirtyje Diaw dviem rankom blokavo 20 centimetrų už jį aukštesnio Žukausko metimą, toliau sekė Parkerio tritaškis per Macijausko rankas. Tai vedė lietuvius į neviltį. Prancūzija netgi pirmavo 5 taškais likus žaisti tris minutes. Tačiau likus 20 sekundžių jau priekyje buvo lietuviai ir kamuolį kontroliavo Prancūzija.
Parkeris varėsi kamuolį, buvome pasirengę grubiam žaidimui, Macijauskas prasižengė tiesiog teisėjo akyse, tačiau jo švilpukas tylėjo. Galutinis rezultatas: Lietuva - 74, Prancūzija - 70. Po tų rungtynių aš kalbėjausi su prancūzų treneriu Alainu Weizu, kuris teigė, kad teisėjavimas buvo baisus.
Tiesa. Skundai dėl teisėjavimo po pralaimėjimų yra viena didžiausių prancūzų ypatybių. Mano nuomone, baisi pirma rungtynių pusė ir puikus lietuvių žaidimas joje buvo esminė pralaimėjimo priežastis.
Prancūzija - Italija
Sekmadienį visi fanai buvo pasirengę krepšinio spektakliui. Tačiau tik ne Prancūzijos rinktinės krepšininkai. Gal kas nors pamiršo jiems pasakyti, kad jie privalėjo laimėti, jei nori patekti į olimpines žaidynes... Košmaras!!!
Žaisdami prieš italus, komandą, kurią prieš savaitę jie grupės varžybose sutriuškino 33 taškų skirtumu, iki pertraukos sugebėjo atsilikti 12 taškų.
Pirmą metimą iš už baudos aikštelės ribų prancūzai pataikė prasidėjus trečiam ketvirčiui. Aš nejuokauju. Galutinis rezultatas: Italija - 69, Prancūzija - 67.
Pirmyn, Italija!!!!!!!
Prancūzijos rinktinę po rungtynių sutikome viešbutyje. Paklausiau Abdul-Wahado, kodėl prieš italus jis žaidė tik 10 minučių. Ar tai dėl traumuoto peties? Tariqas atsakė:
- Ne, tai dėl to, kad per daug kalbu...
Oho!!!!!
Cyrilas Julianas, prancūziškas Deilas Davisas, taip pat buvo labai supykęs. Jis teigė daugiau niekada nežaisiąs už rinktinę
Finalas
Finalas buvo puikus. Keletas faktų apie rungtynes:
Lietuvių žaidimas - tikras stebuklas akiai. Kiekvienose rungtynėse jie stebina puikiais perdavimais laisviems žaidėjams po krepšiu arba už trijų taškų linijos. Mano manymu, Argentinos ir Lietuvos rungtynės būtų geriausias neamerikietiško krepšinio spektaklis.
Gasolis
Gasolis yra pernelyg uždaras. Aš nežinau, ar taip įprasta už Atlanto, tačiau čia, Europoje, jis toks vienintelis ir todėl iš šalies atrodo dar labiau pasipūtęs, nei iš tikrųjų yra. Pastebėjau, kad Gasoliui sėdint ant atsarginių suolo ir ispanams puikiai žaidžiant, visi pašoka nuo ant kojų. Tik ne Gasolis. Atsimenu, žaidžiau su juo prieš 10 metų Ispanijoje ir jau tada jis buvo pakankamai arogantiškas. Kas žino, gal jis visai malonus vyrukas, tiesiog turintis bendravimo problemų.
Aš nekenčiu Lietuvos fanų. Rungtynės vyko sekmadienio vakarą ir rašant šį straipsnį, antradienio rytą, man vis dar skauda galvą.
LIE-TU-VA! LIE-TU-VA!!! Šie garsai nesiliauja skambėję mano galvoje.
Taip pat nekenčiu Europos teisėjų. Negi jie negali atsipalaiduoti ir švilpti šiek tiek mažiau?
Macijauskas
Neskaitant Dejano Bodirogos, Macijauskas turėtų būti pripažintas geriausiu krepšininku, nežaidžiančiu NBA. Jis yra Nasho (akrobatiniai metimai, veržlumas, kibi gynyba), Zinedine’o Zidane’o (nuostabūs perdavimai) ir Pavelo Nedvedo (baisi šukuosena) derinys.
www.krepsinis.net
