Jungtinių Valstijų dienraščio "The Washington Post" teigimu, Europoje savaitgalį nuvilnijusias antikarines demonstracijas pakeitė daugelyje žemyno sostinių paskelbtos analitikų prognozės, pranašaujančios artėjančią ekonominę katastrofą.
Daugumoje šių prognozių pažymima, kad karas prieš Irako prezidentą Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną), nepaisant konflikto trukmės ir baigties, sukeltų netvarką išsivysčiusių šalių ekonomikose.
Išsipildžius pesimistiškiausiam scenarijui - užsitęsusiam karui be aiškios baigties, kai kurie analitikai prognozuoja svaiginantį naftos kainų kilimą, visišką JAV dolerio nuosmukį ir visą pasaulį apimsiančius prekybos karus.
Europoje dažnai cituotas buvęs Saudo Arabijos naftos ministras ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) įkūrėjas Ahmedas Zaki Yamani (Achmedas Zakis Jamanis), teigęs, jog, S. Husseinui nusprendus masiškai naikinti naftos telkinius, pasaulinės naftos kainos gali pašokti net iki 80-100 dolerių už barelį.
Šio scenarijaus atveju JAV nacionalinės valiutos kursas nukristų iki 1,5 dolerio už eurą. Per praėjusius metus doleris euro atžvilgiu jau prarado 20 proc. vertės. Pirmadienio prekybos sesijos metu euras kainavo 1,07 dolerio.
Dauguma svarbiausių analitikų tokius būgštavimus laiko nepagrįstais, tačiau mažumą, remiančią Jungtinių Valstijų siekius atimti iš Irako masinio naikinimo ginklus, beveik visiškai užgožia pesimistų balsai.
Pasak vieno proamerikietiško diplomatinio tyrimo, Jungtinėms Valstijoms prilipo agresorės įvaizdis, o Irakas daugelio akyse tapo nekalta avele, kuriai grasina arogantiška supervalstybė.
Rytų Europos diplomatams žemyno "taikos bet kuria kaina" politika priminė 1938 metų Miuncheno sutartį, perleidusią Čekoslovakiją Adolfui Hitleriui ir tenukėlusį Antrojo pasaulinio karo pradžią vienuolikai mėnesių.
Savo ruožtu Vakarų Europos ekonomistai mano, kad, stebuklingu būdu neatlėgus įtampai, žemyno ekonomikai gresia sunki recesija, o galbūt net ir krizė.
Vokietijos ekonomikos ir darbo ministras Wolfgangas Clementas (Volfgangas Klementas) sakė: "Karo grėsmė praūžė pro visą Europą lyg parako ruožas. Dabar mums būtinas atokvėpis, leisiantis aiškiai ir pagrįstai išanalizuoti ateitį".
Tuo tarpu Prancūzijos finansų ir ekonomikos ministras Francis Meras (Fransi Meras) teigė, jog "blogiausia yra laukimas ir netikrumas". Anot ministro, greito ir pergalingo karo atveju "pakiltų akcijų rinkos, o obligacijų rinka nebūtų tokia neryžtinga".
"Tėra labai mažai pavyzdžių, kad konfliktai turėtų teigiamą poveikį ekonomikai, - minėjo Prancūzijos analitikas Xavieras Timbeau (Ksavjeras Timbo). - Pasauliniai karai buvo katastrofiški. Prireikė daugelio metų atstatyti sugriovimus".
Europos analitikai atkreipia dėmesį ir į gana nedideles Persijos įlankos karo sąnaudas, 2002 metų valiutų keitimo kursu tesiekusias 76 milijardus dolerių. Tuo tarpu Vietnamo karas amerikiečiams atsiėjo 494 milijardus dolerių.
Beveik 50 milijardų dolerių iš Persijos įlankos sąnaudų padengė Saudo Arabija, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Japonija ir Vokietija, sumažinusios naštą Jungtinių Valstijų finansams.
Tačiau šįkart, pasak Europos šaltinių, dėl bendro karo finansavimo nesitarta. Be to, nepakankamai įvertintos ir sąnaudos, kurių prireiks atstatyti Iraką po karinio konflikto.
ELTA
