Kai kurios Europos šalys savo valia renkasi rusiškąją „Sputnik V“, argumentuodamos, kad taip yra sprendžiamas žmonių gyvybių klausimas. Ekspertai ir politikai perspėja, kad Rusijos vakcina yra „rusiška ruletė“ ar „daugiafunkcinė raketa“.
Politinis įrankis
Nepaisant to, kad Rusijos vakcina iš esmės jau įrodė savo efektyvumą, dalis ekspertų nerimauja dėl šios vakcinos pasirinkimo atveju Kremliaus įgyjamos geopolitinės įtakos.
„Sputnik V“ sukėlė trintį Europos Sąjungoje po to, kai Vengrija pirmoji įsigijo skiepų partiją, nesulaukusi Europos Sąjungos vaistų reguliavimo tarnybos „palaiminimo“. Politinis skandalas kilo ir Slovakijoje, kur premjeras, net nepasitaręs su valdančiosios koalicijos partneriais, įsigijo didelę rusiškos vakcinos partiją.
Kijevas iškart pasakė, kad kalbų apie galimybę įsigyti vakcinų iš okupantų negali būti.
Suomijai – Rusijos pasiūlymas
Nesutarimų kilo ir Suomijoje, kuomet Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pokalbio su buvusia šalies prezidente Tarja Halonen (šiuo metu dirbanti PSO kovos su COVID-19 darbo grupėje) metu pasiūlė net ne pačių vakcinų, o suteikti jų gamybos technologijas.
„Vakcinos nėra gaminamos pakankamu kiekiu, todėl ES šalys, aišku, yra suinteresuotos, kad jų iš kur nors gautų. Rusija naudojasi tuo politiniais tikslais, kad sukeltų prieštaravimus ES viduje ir susiskaldymą tarp šalių“, – portalui MTV pažymėjo buvęs Suomijos ambasadorius Rusijoje Hannu Himanenas.
H. Himanenas tokį Rusijos žingsnį vadina „daugiafunkcine raketa“. 2012-2016 metais Maskvoje dirbęs diplomatas pažymi, kad Rusija to nesiimtų šiaip sau.
„Rusija imasi to ne dėl savo geraširdiškumo. Šis gestas – politinių ir komercinių motyvų samplaika“, – įsitikinęs H. Himanenas.
Buvęs Suomijos komunistų partijos narys, dirbęs ambasadoriumi Rusijoje per patį Krymo aneksijos įkarštį, buvo vienas aktyvesnių politinių veikėjų, pasisakiusių už Suomijos stojimą į NATO.
Europos vaistų agentūra pirmadienį kai kurių ES narių sprendimą suteikti leidimą skiepyti Rusijos „Sputnik V“ vakcina vadina „rusiška rulete“.
Europarlamentaras Donaldas Tuskas taip pat perspėjo lenkus ir visus europiečius „nebūti naiviems“ dėl Rusijos ar Kinijos kėslų ir jų vakcinų siūlymo Europos valstybėms.
Nesutarimai dėl vakcinų tiekimo ES
Metų pradžioje pasitaikę vakcinų tiekimo trikdžiai Europos Sąjungos valstybėse taip pat prisideda prie Rusijos ir Kinijos „vakcinų politikos“ vystymo.
Pačioje vakcinų skirstymo pradžioje kilo nemaži nesutarimai tarp Didžiosios Britanijos ir ES vadovybių. Pirmoji buvo kaltinama eksportuojanti mažiau „AstraZeneca“ vakcinų negu buvo sutarta.
Naujausias skandalas – Austrijos kaltinimai „kai kurioms kitoms ES valstybėms“ dėl slaptų susitarimų su vakcinų gamintojais, taip užsitikrinant reikiamą kiekį.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas atkreipė dėmesį į nesutampančius duomenis vakcinų tiekimo grafikuose. ES šalys sutarė, kad valstybėms vakcinos bus skirstomos pagal gyventojų skaičių, tačiau, anot politiko, taip nėra.
„Yra požymių, kad buvo papildomų susitarimų tarp valstybių-narių ir farmacijos bendrovių. Malta iki liepos pabaigos gaus trigubai daugiau vakcinų (tenkančių vienam gyventojui) už Bulgariją. Nyderlandai ne tik iki birželio pabaigos gaus daugiau vakcinų tenkančių vienam gyventojui už Vokietiją, bet ir beveik dvigubai daugiau už Kroatiją“, – pareiškė jis.
Politiko teigimu, tai tiesiogiai prieštarauja politiniams ES tikslams.
Tiesa, ES atstovai neigia esant slaptų susitarimų ir aiškina tai „savanorišku tam tikrų gamintojų vakcinų atsisakymu“.
