Lenkijai vertėtų būtų jautresnei Lietuvos atžvilgiu, ir, užuot demonstravusi savo pasipiktinimą, galėtų elgtis delikačiau, rašo Briuselyje leidžiamas laikraštis „The European Voice“.
„Lenkai dažnai nesupranta, kokia didelė yra jų šalis, palyginti su kaimynais šiaurėje, pietuose ar rytuose. Taip pat jie dažnai nesupranta kitų šalių nuoskaudų jų atžvilgiu. Tai ypač akivaizdu Lietuvos atveju“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje.
Pasak „European Voice“, Lietuvai tenka atsakomybė dėl lėto nuosavybės grąžinimo Vilniaus regione ar draudimo rašyti pavardes originalo kalba, tačiau pažymima, kad lenkų pasipiktinimas yra neadekvatus.
„Neseniai sutikau aukšto rango Lenkijos pareigūną, kuris sakė apgailestaujantis net dėl Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą ir NATO dėl esą „netinkamo elgesio“ su etniniais lenkais. Mintis, kad trys milijonai lietuvių, gyvenančių greta 40 milijonų lenkų, gali turėti tikrą pagrindą nerimauti dėl savo kalbos ir kultūros, nesulaukia atgarsio kitapus sienos. Lenkai su meile prisimena bendrą Lenkijos ir Lietuvos valstybę, bet nesupranta, kad lietuviai tai prisimena kaip metą, kai kultūrinė hegemonija susilpnino jų tautinį identitetą“, – rašo „European Voice“, priklausantis „The Economist“ grupei.
Straipsnio autorius teigia, kad jį taip pat stulbina Lenkijos pyktis, kad ji neįtraukiama į Šiaurės Baltijos sferą, taip pat Jungtinės Karalystės bandymai sutvirtinti ryšius su aštuoniomis Šiaurės ir Baltijos valstybėmis.
Anot „European Voice“, Lenkija galbūt tiesiog yra per didelė, kad būtų lygiomis teisėmis įtraukta į tokius renginius – joje gyvena daugiau žmonių nei Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kartu sudėjus.
„Man teko būti Šiaurės – Baltijos šalių viršūnių susitikimuose, kur premjerai ir kiti aukšti pareigūnai sėdi prie stalo neformaliai be kaklaraiščio ir diskutuoja apie tai, kaip pasaulis matomas mažoms šalims – nuo Islandijos su 320 tūkst. gyventojų iki Švedijos su 9,4 mln. Visi kalba angliškai. Visi kreipiasi vardais. Tai atrodo gana natūraliai. Man sunku įsivaizduoju Lenkijos premjerą Donaldą Tuską tokioje draugijoje“, – rašo „European Voice“.
„Lenkijai dabar reikia išmokti taktiškumo ir delikatumo, kurį per paskutinius dešimtmečius įgijo Vokietija, kurdama santykius su mažesniais kaimynais. Gali būti didžiausias ar turtingiausias, bet savo įtaką labiausiai padidini jos nedemonstruodamas. Geriausias būdas pagerinti lenkų Lietuvoje padėtį – pasiekti, kad politikai Vilniuje jaustų, kad neturi ko baimintis, o iš artimų ir draugiškų santykių su Varšuva gautų tik naudos. Ta diena ateis dar negreitai. Bet ją reikia bandyti priartinti“, – rašo „European Voice“.
