Darbas Europos Parlamente (EP) – Europoje geidžiama pozicija. Patekti čia nelengva, tačiau patekus garantuojamas ir socialinis, ir ekonominis saugumas. Tačiau ekonominio saugumo gali būti dar daugiau nei teigiama oficialiai.
Prieš savaitę, po EP kilusio skandalo dėl piktnaudžiavimo išmokomis, Seimo valdyba sulaukė „darbietės“ Virginijos Baltraitienės prašymo kreiptis į Europos Parlamentą ; ir pasidomėti, kaip Lietuvoje išrinkti politikai naudoja jiems skirtas lėšas.
Tačiau Lietuvos parlamento valdyba balandžio 2 d. nepritarė šiai iniciatyvai. „Nėra pagrindo tokiam kreipimuisi. Kodėl turime iš su Seimu nesusijusios institucijos prašyti informacijos, kuri ir taip tikriausiai viešai prieinama? – stebėjosi Seimo valdybos narys Gintaras Steponavičius. – Neprivalome kontroliuoti žmonių, kurie nors ir išrinkti nuo Lietuvos, bet priklauso kitai institucijai.“
Kiti europarlamentarai kaip vienas teigė, jog šis skandalas lietuvių nepalietė ir kad EP sukurta administravimo sistema neleidžia Parlamente dirbantiems šalių atstovams piktnaudžiauti.
Gintaras Didžiokas teigė, kad situacija iš tikrųjų yra kitokia, negu buvo pateikta Paulo van Buiteneno ir Vakarų žiniasklaidos. „Girdėjau, kad ten būta kažkokių nepadorių dalykų, bet iš tiesų situacija yra kitokia. Audito požiūriu pažeidimų yra aptikta, bet tai nereiškia, kad tą dalyką galima įvardyti kažkokiomis skambiomis frazėmis. Negalime leisti, kad rinkėjų akyse būtų nepagrįstai juodinama institucija“, - sakė G. Didžiokas.
Tačiau kol kas neaišku, kas turėtų prižiūrėti mūsų EP narių pinigų panaudojimą. Nyderlandų europarlamentarai yra pasirašę Europarlamentaro etikos kodeksą, panašų dokumentą turi ir britai. Pastarieji dar ir samdo nepriklausomą audito įmonę, kurios išvadas nuolat skelbia spaudoje. Tuo tarpu lietuvių europarlamentarai neturi nei kodekso, nei atlieka audito.
Skandalingoji ataskaita
Triukšmas EP kilo, kuomet jo narys Paulas van Buitenenas, Nyderlandų partijos „Skaidri Europa“ lyderis, sykį jau prisidėjęs priverčiant atsistatydinti visą Europos Komisiją, šių metų pradžioje paviešino parlamento vidinę audito atskaitą, kurioje išvardyti būdai, kaip gali sukčiauti jo nariai. Šioje ataskaitoje ištirta tik 188 europarlamentarų mokėjimų, t. y. 1 proc. mokėjimų, įvykusių pasirinktu laikotarpiu.
Slaptoje Europos Parlamento vidaus audito ataskaitoje teigiama, jog kai kurie iš 784 Europos Parlamento narių įdarbindavo savo šeimos narius arba deklaruodavo išlaidas firmoms, kurios iš tiesų neegzistavo.
Sukčiavusių europarlamentarų vardai nepaviešinti. Paskelbtu dokumentu siekiama priversti EP nepatvirtinti savo finansinės ataskaitos, priversti ES organus kuo skubiau perduoti visą informaciją valstybių prokuratūroms (nepaisant prieštaravimų, net ir europarlamentarų nusižengimai priklauso jų šalių jurisdikcijai – ES kol kas neturi savo prokuratūros) bei kuo greičiau pradėti keisti pačią teisinę sistemą.
Keturi būdai kaip apvogti Europarlamentą
Ataskaitoje atskleidžiami būdai, kaip Briuselyje įmanoma „prisidurti“ prie oficialios algos. Pirmiausia, kadangi EP nereikia atsiskaityti už reprezentacijai skiriamas lėšas, nebūtina įrodinėti, kad firmos, su kuriomis sudarytos paslaugų teikimo sutartys, tas paslaugas iš tikrųjų teikė. Užtenka pasirašyti sutartį, susitarti, ir dalį jai pervestų pinigų firma paprasčiausiai grąžina parlamentarui. Tokiu būdu pinigus „nurašyti“ gali ir frakcijos.
Be to, galima pasinaudoti ir padėjėjų algoms skirtomis lėšomis – jas Europarlamentas perveda ne tiesiogiai, o dviem srautais – vienas atlyginimas tiesiai į padėjėjo sąskaitą, kitas parlamentarui, tam, kad būtų sumokėti mokesčiai. Kas gali garantuoti, kad visi mokesčiai mokami tvarkingai?
Be to, apmokamas ir dalyvavimas posėdžiuose. Už jį skiriama 280 eurų per dieną. Tokia praktika neapsaugo nuo dviejų rūšių sukčiavimo – viena vertus, gali būti rengiami fiktyvūs posėdžiai, kita vertus, europarlamentaras, kaip mokinukas, gali pasirodyti, užsiregistruoti ir dingti - arba jį užregistruoja pasiaukojęs ir posėdyje likęs kolega ar padėjėjas.
Europarlamentaras Hans-Peter Martin iš Austrijos partijos „Už tikrąją kontrolę Briuselyje“ su slapta kamera nufilmavo 56 tokius atvejus. Tiesa, lietuvių parlamentaras nefilmavo.
Įmanoma (draudžiama, bet kas sutikrins?) EP lėšas naudoti savo asmeninei kampanijai vietinių rinkimų metu bei įdarbinti savo artimuosius asmeniniais padėjėjais – kiekvieno EP nario padėjėjams iš viso per mėnesį skiriama apie 16 tūkst. eurų. Dalis jų dirba Briuselyje, dalis - europarlamentarų gimtosiose šalyse. Iš viso EP narių pagalbiniam personalui per metus sumokama apie 140 mln. eurų - tai sudaro apie 10 proc. visų EP išlaidų.
Galiausiai reikia prisiminti, kad europarlamentarams apmokamos ir kelionės namo, ir į EP – tam skiriama fiksuota suma, o ne grąžinama už lėktuvo bilietą, taip pat apmokamos jų biuro įrengimo išlaidos – kur ir kaip rengti biurą, sprendžia pats politikas. Prieš kelerius metus buvo kilę klausimų, kaip šias lėšas panaudoja Šarūnas Birutis – mat šis europarlamentaras biurą įsteigė savo šeimai priklausančiose patalpose pačiame Vilniaus centre.
Įvairių politikų vertinimu, taip pasielgdamas, Š. Birutis akivaizdžiai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tačiau pats parlamentaras taip nemanė. „Šias patalpas mūsų šeima įsigijo dar prieš kokius aštuonerius metus. Tuomet jas suremontavome ir išnuomojome. Iš pradžių čia įsikūrė viešųjų ryšių agentūros, paskui - advokatai. Dabar pusę metų ieškojau patalpų savo biurui centre, todėl kai advokatai neseniai išsikraustė, nusprendžiau, kad, užuot nuomojus svetimas patalpas, čia įsikurti būtų geriausia“, - pasakojo Š. Birutis, patikinęs taip EP lėšas net sutaupantis.
