„Norint sustiprinti ES užsienio politiką reikia didesnės politinės ES vienybės, nes kitaip gali sumažėti Sąjungos patikimumas tarptautinėje arenoje“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje (520 balsų už, 107 prieš). Kol kas, europarlamentarų nuomone, ES vaidmuo pasaulyje neatitinka jos galimybių ir visuomenės lūkesčių, nes Sąjungos šalys nelinkusios pernelyg derinti savo užsienio politikos, ypač energetikos srityje.
Parlamentas ragina ES valstybes prieš priimant strateginius užsienio politikos sprendimus (ypač daugiašalėse organizacijose) konsultuotis tarpusavyje ir su ES vyriausiuoju įgaliotiniu, kad jų pozicijos strateginiais klausimais būtų „bent jau nuoseklios, darnios ir suderinamos“. Deputatai tikisi, kad „Lisabonos sutartis ir stipresnis vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo padės sukurti labiau į ateitį orientuotą ir ilgalaikę užsienio politikos strategiją“. Savo ruožtu jie ragina atsisakyti veto teisės ES Taryboje užsienio politikos klausimais ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo.
Patikimai ES užsienio politikai būtina skirti pakankamai išteklių, pažymi EP nariai. Jie mano, kad bendra 1,74 mlrd. eurų suma 2007-2013 m. „yra per maža norint įgyvendinti Sąjungos užmojį tapti pasaulinio masto veikėja“, nors ir pripažįsta, kad sprendimas šiemet ES užsienio ir saugumo politikai BUSP skirti 285 mln. eurų (t. y. 125 mln. EUR daugiau negu pernai) – svarbus žingsnis pirmyn.
Pasak Parlamento, ES užsienio politika „turi būti pagrįsta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis – demokratija, teisinės valstybės principais, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“. Europarlamentarai ragina „veiksmingai įgyvendinti susitarimuose su trečiosiomis šalimis esančias žmogaus teisių sąlygas, nuostatas dėl ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu, taip pat įtraukti į šiuos susitarimus energetinio saugumo sąlygą“. Savo ruožtu deputatai ragina užtikrinti ES institucijų ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą siekiant stiprinti demokratiją pasaulyje.
EP nariai „rekomenduoja įvairinti energijos šaltinius ir energijos transportavimo maršrutus, taip pat didinti energijos efektyvumą bei stiprinti ES valstybių narių energetinio saugumo politikos solidarumą“. Jie „apgailestauja, kad trūksta pažangos siekiant bendros Europos energetikos užsienio politikos, o tam tikros ES valstybės narės imasi dvišalių veiksmų, labai mažinančių bendrą ES derybinę galią ir pastangas“. Parlamentas „smerkia tai, kad valstybės narės pasirašo dvišalius susitarimus dėl energijos jų nederindamos su ES“. Deputatai taip pat pažymi, kad „stipri ES energetinė priklausomybė nuo nedemokratinių šalių labai kenkia jos užsienio politikos nuoseklumui, tvirtumui ir tvarumui“. Savo ruožtu jie dar kartą ragina įsteigti ES aukštojo pareigūno užsienio energetikos politikai pareigybę.
Parlamentas kviečia intensyviau plėtoti ES ir Baltijos, Viduržemio bei Juodosios jūrų regionų ekonominį bendradarbiavimą. Pasak europarlamentarų, „Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionai yra strategiškai svarbūs ES, todėl jie nusipelno nuoseklesnio požiūrio“. EP nariai ragina „įsteigti naujas regioninio bendradarbiavimo institucijas Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionuose“, taip pat iki 2009 m. įsteigti ES ir Rytinių kaimyninių šalių parlamentinę asamblėją (EuroNest) bei vykdyti „labiau diferencijuotą“ Europos kaimynystės politiką atskirų šalių atžvilgiu.
ES raginama „persvarstyti savo santykius su Rusija“ – skirti juose daugiau masinio naikinimo ginklų neplatinimui, regioniniam bei energetiniam saugumui, laisvai prekybai ir demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimui. EP nariai taip pat „rekomenduoja stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su Kinija su sąlyga, kad demokratijos ir žmogaus teisių srityje bus pasiekta esminės pažangos ir kad Kinija paisys didelio ES susirūpinimo dėl jos elgesio Tibete“. Savo ruožtu europarlamentarai ragina „stiprinti transatlantinį aljansą ir intensyvinti ryšius su JAV“.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Justas Vincas Paleckis (Socialistų frakcija) teigė: „Šiandien, kai grėsmių daugėja ir jos plinta iš visų pusių, ES turėtų kalbėti jei ne vienu balsu, tai bent jau koordinuotai ir stipriau. [...] Nebus lengva pradėti derybas dėl ES ir Rusijos sutarties. [...] 27 šalys turi derinti savo interesus ir koncentruotis ties tais, kurie yra bendri ir svarbūs visiems. Jei derybos būtų uždelstos ar nutrūktų, gali sustiprėti dvišaliai Maskvos pokalbiai su Roma ar Vilniumi, Berlynu ar Budapeštu, Paryžiumi ar Sofija. Tokia galimybė nėra patraukli, ypač naujosioms [ES] valstybėms.“ Deputatas taip pat paragino stiprinti tarptautines pastangas stabdyti klimato kaitą.
