Lietuvoje verda politinės aistros, krinta pareigūnų galvos. Įsisiūbavo nuožmi rinkimų kampanija, kur skandalai skaičiuojami ne dienomis, o minutėmis. Visoje šioje sumaištyje paprasta pamiršti, kad šiandien sukanka 100 dienų, kai birželio 13-ąją buvo išrinkti pirmieji Europos Sąjungos parlamentarai Lietuvoje.
Dienraštis „Klaipėda“ pasidomėjo, kaip dviem Lietuvos išrinktiesiems sekasi ginti mūsų valstybės interesus.
Ir dukros Briuselyje
Eugenijus Gentvilas - vienintelis klaipėdietis Europarlamente. Kiti - vienuolika vilniečių ir viena kaunietė. E.Gentvilas gauna 2800 litų algą iš Lietuvos Seimo. Daugiausiai uždirba italai apie 41,5 tūkst. litų. Kitų šalių deputatai - nuo 27,7 iki 38,1 tūkst. litų. Europos Sąjunga Parlamento nariams moka dienpinigius - 906 litus už vieną posėdį. Per mėnesį vidutiniškai įvyksta apie 13 posėdžių. Taip pat sumokamos vienos kelionės per savaitę į namus išlaidos. Viena kelionė lėktuvu - 1050 litų pirmyn ir atgal. Pasak E.Gentvilo, iš viso gauna į rankas su alga ir priemokomis per mėnesį apie devyniolika tūkstančių litų. Jis su dukromis už 4,7 tūkst. litų per mėnesį Briuselyje daugiaaukštyje nuomoja trijų kambarių butą su terasa į sodelį. Dukros aštuoniolikmetė Rūta ir penkiolikmetė Rasa ten lanko gimnaziją. E.Gentvilas kas rytą nuosavu automobiliu į darbą važiuoja penkis kilometrus. Anot jo, už benziną ir nuompinigius europarlamentarai moka patys.
Profesorius Vytautas Landsbergis apie europarlamentaro buitį ir pajamas išsamiau nepasakojo. Jis paminėjo, kad Briuselyje įsikūręs pusantro kambario bute. Didysis - kartu su virtuve, o mažesnis - miegamasis. Pėsčiomis iki Parlamento - penkiolika minučių kelio.
Vėžlio tempai
Europos Parlamento darbas dar tik įsisiūbuoja. Abu pašnekovai pabrėžė, kad jiems dar nepavyko išspręsti itin svarbių mūsų valstybei klausimų. Atrodo, to nepadarys asmeniškai nė vienas europarlamentaras, jei koks nors Lietuvai svarbus klausimas nelies ir kitų Europos Sąjungos valstybių, jei nepavyks susitarti frakcijose.
V.Landsbergis dirba Užsienio reikalų komitete ir jo Saugumo pakomitetyje. Turi galimybę be sprendžiamojo balso dalyvauti Aplinkosaugos komitete. Tikisi ten prašnekti apie Baltijos jūrą, Nemuno taršą. Profesorius yra delegacijoje darbui su Pietų Kaukazo valstybėmis.
Pasak E.Gentvilo, kalnų nuversti dar nepavyko, nes darbą pradėjo penkioms savaitėms praėjus po rinkimų, be to, rugpjūtis - Europarlamento atostogų metas. E.Gentvilas per dieną gauna apie 50 laiškų. „Tai dažniausiai informacinio pobūdžio korespondencija“, - sakė jis. Kol kas užsiima organizaciniais darbais. Planuojamas Europarlamento darbas pusei kadencijos - dvejiem su puse metų. Per tą laiką Regionų plėtros komitetui, kur dirba E.Gentvilas, numatomi 4 klausimai. „Čia tempai visai ne tokie kaip Lietuvoje - juodas darbas dar neprasidėjo“, - aiškino klaipėdietis. Jis prisiminė, kad mūsų Vyriausybė susizgribo ir Seimas pakeitė įstatymus per savaitę, kai buvo pradėta žemę mainyti į dulkių siurblius ir televizorius. Europarlamente tokie tempai neįmanomi. Ten yra reglamentuota, kas, kiek ir kada galės kalbėti. „Čia neįmanoma bet kada pakilti iš vietos ir triukšmauti, kaip mėgsta Vytautas Šustauskas”, - juokėsi E.Gentvilas.
Prikimšta etatų
E.Gentvilas sakė, kad ten darbas organizuotas puikiai. Ko paklausi - tą gausi. Bet jis pastebėjo, kad yra ir kuriozų. E.Gentvilas stebėjosi, kad prancūzai, norėdami save sureikšminti, vargina visą Europą. 732 europarlamentarai ir šimtai tarnautojų kartą per mėnesį turi savaitei išvykti iš Briuselio į Strasbūrą, kur vyksta plenariniai posėdžiai. Komitetai dirba Briuselyje. Europarlamento pastatas Strasbūre tris savaites būna tuščias kaip daržinė. E.Gentvilui nesuprantama, kam reikia Europarlamente laikyti visokių neaiškias funkcijas atliekančių klerkų. Pavyzdžiui, įeinant į posėdžių salę prie durų stovi tarnautojas ir primena, kad reikia pasirašyti, jog dalyvauji. „Lyg aš pats nebūčiau suinteresuotas tai padaryti, nes dienpinigius moka“, - stebėjosi E.Gentvilas. Anot jo, keisčiausia, kad šis „parašų rinkėjas“ keliauja kartu su europarlamentarais į posėdžius ir kitose valstybėse. Europarlamente yra klerkų, kurie vaikšto po salę ir siūlo arbatos, kavos, pieno. „O gėrimų aparatai stovi čia pat salėje“, - aiškino klaipėdietis.
V.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamente ne pirmus metus svarstomas geresnis galių perdalijimas, kad Europos Komisijai ir Europos viršūnių tarybai nekiltų pagundų ignoruoti Parlamento. Dabar tos problemos svarstymas sustiprės.
Žvilgsnis į Lietuvą
Paprašytas pakomentuoti garsiausiai nuskambėjusį pastarosiomis dienomis įvykį - Valentino Junoko atsistatydinimą iš STT vadovų E.Gentvilas pažymėjo, kad šis pareigūnas prikrėtė daug nesąmonių. „Tačiau aš pritariu politologų nuomonei, kad V.Junokas krito kovoje su politikais, - sakė europarlamentaras. - Su politikais reikia kariauti ir išsiaiškinti visus korupcijos atvejus, tačiau dėl to nebūtina krėsti kvailysčių“.
V.Landsbergis mano, kad V.Junokas turėjo atsistatydinti kitą savaitę po to, kai STT šiurkščiai politiškai įsikišo į rinkimų procesą, kratomis ir poėmiais kompromituodama partijas, nerėmusias Rolando Pakso ir Kazimiros Prunskienės tandemo. „Žinoma, geriau vėliau negu niekada, - teigė jis. - Bet V.Junokas dabar ištempė savo atsistatydinimą net iki Seimo rinkimų, tikriausiai norėdamas išsaugoti ne mažiau prisišiukšlinusį STT Vilniaus valdybos viršininką Vaidą Skirmantą“.
V.Landsbergis pakomentavo ir tarptautinį Lietuvos skandalą, kad olandai, pristatydami parodoje ES nares, pranešė, jog mūsų šalyje keturiolikmečiams berniukams leidžiama apsispręsti patiems, ar jie nori turėti homoseksualių santykių. Taip atsitiko šį pavasarį Vyriausybės siūlymu Seime pataisius Baudžiamąjį kodeksą. Anot V.Landsbergio, aiškėja, kad naujoje Baudžiamojo kodekso redakcijoje atsirado keistų dalykų, nepaprastų lengvatų stambiems kontrabandininkams ir narkotikų gamintojams bei platintojams.
„Policija juos prigriebia, o teismuose - avietynas („malina“), - stebėjosi jis. - Lengva paleisti, kai toks Baudžiamasis kodeksas“. Anot jo, dabar nuskambėjusi norma, kad nepilnamečių tvirkinimas nebėra nusikaltimas, verčia galvoti apie dar vienos organizuoto nusikalstamumo grupės interesus. „Baudžiamųjų įstatymų rengėjų mokslinis požiūris bei įnašas projektuojant ką nors daugelį metų turėtų kelti STT susidomėjimą“, - mano profesorius.
Dienraštis “Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
