Pastaruoju metu ypač pagausėjo diskusijų apie darbuotojų iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių migraciją. Ar iš tiesų darbo jėga iš Rytų Europos tokia kenksminga, kaip kartais gali pasirodyti?
ES turėtų atsiverti naujos profesinės galimybės senosiose ES narėse, Austrija ir Vokietija rimtai svarsto galimybę savo darbo rinkas apriboti iki maksimalaus 2011 m. termino, rašo „Respublika“.
Šių šalių bei Belgijos, Prancūzijos ir Danijos spaudoje periodiškai pasirodo straipsniai, kupini nuogąstavimų dėl naujos imigrantų bangos bei jų įtakos vietinei darbo rinkai.
Didžiojoje Britanijoje svarstomi būdai, kaip apriboti imigrantų, atvykstančių uždarbiauti skaičių, buvo netgi svarstoma galimybė rengti referendumą dėl išstojimo iš ES.
Kita vertus, vis dažniau įvairios studijos bei tyrimai rodo, kad darbo jėga toli gražu nekenkia vietinei šalių ekonomikai, o ją skatina. Neretai ekspertai teigia, kad be darbo jėgos iš Rytų Europos, pvz., Didžioji Britanija patirtų didelių ekonominių nuostolių, o pamažu mažėjantis atvykėlių skaičius kelia siaubą ūkių savininkams.
Neseniai Lenkijos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ išspausdintame straipsnyje, kuris paremtas tarptautiniu mastu vykdytos apklausos duomenimis, teigiama, kad neigiamas požiūris į lenkų darbininkus tėra mitas.
Pasak dienraščio, prancūzai, britai ir netgi vokiečiai, kurių šalyje yra tūkstančiai nelegalių lenkų darbininkų, mano, kad pastarieji teigiamai veikia valstybių ekonomiką. Antra vertus, „Gazeta Wyborcza“ teigia, jog Vokietijos gyventojai labai nenori, kad lenkams būtų atverta jų darbo rinka.
„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis,
kuriuos cituoja Lenkijos dienraštis, trys didžiausios ES narės yra prieš tolesnę plėtrą. Tik vienas trečdalis britų ir prancūzų bei 28 proc. vokiečių yra už naujų narių priėmimą į ES. Šie skaičiai šiek tiek mažesni šiaip jau tradiciškai priešiškai Austrijai, tačiau daug didesni Italijoje bei Nyderlanduose.
Žvelgiant į skirtingų apklausų rezultatus matosi, kad senųjų Europos šalių gyventojai labiausiai baiminasi išaugsiančio nedarbo lygio, nusikalstamumo, spaudimo socialinei ir sveikatos apsaugos sistemai.
Nuogąstaujama, kad gali kilti daugiau rasistinių ar nacionalistinių konfliktų, taip pat kristi darbo užmokestis.
