6,7 mlrd. eurų išmoka yra naujausia finansinė infekcija, kurios Graikija sulaukė pagal jau trečią gelbėjimo programą nuo 2010 metų, kai kilusi Graikijos skolų krizė vos nesužlugdė euro zonos.
Dabartinė gelbėjimo programa, dėl kurios susitarta 2015 metais, baigiasi šių metų rugpjūtį. Po jos Graikija tikisi vėl atsistoti ant kojų ir grįžti į kapitalo rinkas.
Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis) po euro zonos finansų ministrų susitikimo sakė, kad 2018-ieji „bus lemtingi metai Graikijai“.
„Tai bus metai, kai Graikija galutinai užbaigs šį ilgą finansinės pagalbos laikotarpį, per kurį Graikijos žmonės turėjo ištverti daug išbandymų, tačiau kuris sustiprino Graikiją ir padarė ją atsparesnę“, – per spaudos konferenciją sakė komisaras.
Euro grupės pirmininkas Mario Centeno (Marijus Sentenas) sakė, kad grupė pradės techninį darbą, susijusį su dalies Atėnų skolų nurašymu, nors tam ir vis dar priešinasi Vokietija. Šiuo metu Graikijos valstybės skola siekia 180 proc. metinio šalies BVP.
„Žvelgdami į priekį mes galime pradėti techninį darbą dėl skolų nurašymo priemonių“, – sakė M. Centeno, pridūrė, kad pirmiausia kalbama apie priemones, siejančias skolas su ekonomikos augimu.
Išmoką Graikiją gaus dalimis. Pirmoji dalis – 5,7 mlrd. eurų – bus išmokėta vasarį, o pavasarį bus išmokėtas likęs milijardas po to, kai euro zonos pareigūnai įvertins, ar Graikija įvykdė visas reformas, nurodoma Euro grupės pranešime.
Nuo 2010 metų buvo įgyvendintos trys milijardinės vertės Graikijos gelbėjimo programos. Dėl šiuo metu gyvendinamos 86 mlrd. eurų programos buvo sutarta po mėnesius trukusių derybų, tačiau programą finansuoja tik euro zonos šalys, nes Tarptautinis valiutos fondas joje nedalyvauja.