„Europos Sąjungos trapumas vis didėja. Įtrūkiai vis plečiasi“, - be užuolankų įspėja Europos Komisijos vadovas Jean-Claude'as Junckeris.
Vienas pagrindinių ES skaldančių klausimų šiuo metu yra migrantų krizė. Pietinės Sąjungos šalys narės stoja prieš šiaurines valstybes: Italija ir Graikija tiesiog liepsnoja pykčiu dėl to, kad jos yra paliktos vienos tvarkytis su atvykstančių migrantų srautu. Tuo tarpu narės iš šiaurės kaltina pietines nares dėl nesaugomų Viduržemio jūros sienų ir migrantams paliekamos galimybės „praslysti“ į šiauriau esančias, turtingesnes Vokietija, Austriją ir Švediją.
Migracija taip pat supriešina ir rytines bei vakarines šalis nares. Centrinės ir Rytų Europos šalys niekuomet nesutiko dėl po Antrojo pasaulinio karo sukurtos „visi už viena ir vienas už visus“ vizijos. Kuomet kalbama apie ES solidarumą ir naštos dalinimąsi, jos dažniausiai nieko nenori apie tai girdėti. Jos taip pat atsuka nugarą tuomet, kai Italija ir Vokietija prašo nustatyti migrantų kvotas.
Sudėtinga Merkel situacija
Į Europą atvykstančių migrantų skaičius sumažėjo. Tačiau akivaizdžiai sumažėjo ir rinkėjų tolerancija migrantų problemai. Tai itin gerai atspindi faktas, kad didžiulio žmonių palaikymo sulaukia itin kritiškai migrantų atžvilgiu pasisakantys politikai, pavyzdžiui, Victoras Orbanas Vengrijoje ir Sebastianas Kurzas Austrijoje.
Taigi, verta kalbėti ir apie dar vieną skilimą ES – tai skilimas nacionalinėje valdžioje. Vokietija šiuo atveju yra pats dramatiškiausias pavyzdys.
Kanclerės Angelos Merkel pozicijos itin susilpnėjo dėl jos pradinės „atvirų durų migrantams“ politikos. Anksčiau A.Merkel mėgavosi politine neliečiamybe, tačiau dabar Vokietijos kanclerei ultimatumą paskelbė šalies Vidaus reikalų ministras.
„Iki Briuselio viršūnių susitikimo pabaigos turi būti pristatytas efektyvesnis pasiūlymas, kaip sustabdyti migrantų srautą į Vokietiją. Arba aš vienašališkai užversiu sienas“, - pagrasino ministras Horstas Seehoferis.
Austrija skelbia labai panašią informaciją. Dėl to yra bijoma, jog Europoje prasidės sienų uždarinėjimas, grasinantis vienam didžiausių Sąjungos pasiekimų – atvirų sienų Šengeno susitarimui. Tai būtų didžiulis košmaras tiek Briuseliui, tiek ir Europos eksporto karaliene tituluojamai Vokietijai.
Spaudimas dėl migrantų centrų Europoje
Kadangi ES garsėja savo pastangomis rasti kompromisą, Briuselyje daugiausiai dėmesio skiriama tam, kas šalis nares vienija, o ne skiria. Dėl to tikėtina, kad kalbant apie migrantus šalys narės lengvai susitars dėl savo išorinių sienų stiprinimo.
Taip pat vis daugiau kalbama apie tai, jog už ES sienų reiktų kurti vadinamuosius išlaipinimo centrus, kuriuose nuo bendro migrantų srauto turėtų būti atskirti ekonominiai migrantai. Jie teoriškai iš tokių centrų turėtų būti išsiųsti atgal į savo šalis. Asmenys, kurie turi teisę siekti prieglobsčio ir gauti pabėgėlio statusą tuomet saugiai ir legaliai būtų perkeliami į Europą.
Taip pat siekiant valdyti migrantų srautus stengiamasi stiprinti dialogą su šalimis, iš kurių plūsta migrantai, ir vadinamosiomis tranzitinėmis šalimis, kuriose migrantai ieško pagalbos patekti į Europą.
Tiesa, generuoti šias idėjas yra kur kas lengviau nei jas įgyvendinti. Tam, kad ES sienos pietuose būtų pilnai apsaugotos, reikėtų daugybės pareigūnų. Kalbant apie išlaipinimo centrus, jų įkūrimui reikalingas tokių Afrikos valstybių kaip Nigeris ir Čadas sutikimas. Taigi, tokius planus galima vadinti gana tolimos ateities planais.
Kol kas nėra jokių ženklų, kad ES šalys narės susitartų dėl to, ką daryti su migrantais, kurie pasiekia Europą. Ir tai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl Šengeno zonos ateities.
