Pagal jį tiesiog nepagaminsi skanių britiškų pusryčių, kuriais džiaugtųsi 28 ES narių šeima. Paaiškinsiu, kodėl.
Artėjančio referendumo įtaka
Politinis sujudimas dabar kilo dėl to, kad artėja britų konservatorių žadėtasis referendumas dėl Jungtinės Karalystės (iš)likimo ES, kuris galimai vyks jau 2016 m. rudenį arba 2017-aisiais.
Iš anksto keldamas sąlygas D. Cameronas neabejotinai gudrauja – tokiu būdu siekia įtvirtinti savo, kaip darbotvarkę Europai diktuojančio lyderio, pozicijas. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad pastarasis bandymas nebuvo itin sėkmingas – Britanijos apžvalgininkai ir spauda nepašykštėjo kritikos (skambėjo epitetai „beviltiška“, „karalius nuogas“).
Europos Tarybai pateiktame pageidavimų-pasiūlymų pakete yra visai sveikų „ingredientų“. Niekas neginčija, kad buksuojant ES ekonomikai reikia didinti rinkos konkurencingumą, gilinti vieningą rinką ir mažinti suvaržymus ar biurokratinę naštą verslui.
Tačiau iš kitos pusės D. Camerono konservatorių Vyriausybė kaip tik nusitaikė laužyti ir iškraipyti vieningos rinkos bei solidarumo principus, nes kalbama ir apie išskirtines privilegijas Jungtinei Karalystei.
Kitaip nepavadinsi vieno iš keturių punktų, kuriuo brėžiamos naujos taisyklės migrantams iš ES šalių (turiu omenyje migrantus, ne pabėgėlius). Britanijos reikalavimai atvykstant į šalį turėti darbą, grasinimai pirmus ketverius metus įšaldyti išmokas už vaikus – šios intencijos akivaizdžiai pažeidžia ES įtvirtintus laisvo darbo jėgos judėjimo principus.
Esu tikras, kad lietuviai į Londoną, Edinburgą ar kitur ne dėl išmaldos vyksta. Tikslas yra dirbti ir užsidirbti. Ar dirbantys ir mokesčius sąžiningai mokantys žmonės neturėtų gauti vienodų socialinių išmokų? Manau, britų Vyriausybė perlenkia lazdą, bandydama pelnyti skeptiškai migrantų atžvilgiu nusiteikusių rinkėjų simpatijas. Minėtos intencijos reiškia visos ES plėtros, fundamentalių rezultatų peržiūrą.
Žinoma, vykstantys dėl socialinių išmokų, o ne dėl darbo negali turėti jokių privilegijų – išmokos atsiveria per darbo rinką.
Nenuoširdūs pažadai
Galėtume stebėtis, kad kitoje vietoje D. Cameronas pageidauja didesnės vienybės, t.y. nori daugiau teisių devynioms euro zonai nepriklausančioms šalims. Tačiau gilesnę integraciją pasirinko būtent tos 19 ES valstybių, kurios šiandien turi eurą.
Likusios, įskaičiuojant Jungtinę Karalystę, yra labai skirtingos – jų negalima vertinti pagal vieną kurpalių. Ir jeigu Britanija pageidauja teisės „užtraukti“ rankinį stabdį euro zonos šalių klube – derybos tikrai nebus lengvos. Svarbiausios ES sutartys per naktį nekeičiamos.
Deja, premjero D. Camerono pareiškimai nėra nuoširdūs. Nei tada, kai jis sako, kad neatsižvelgus į pasiūlymus Britanija turės „dar kartą pagalvoti“ dėl savo vietos ES. Nei tada, kai premjeras sako, kad priėmus pakeitimus jis agituos likti ES „visa siela ir širdimi“.
Galima gerbti britų premjero teisę likti už gilesnės ES integracijos ribų, bet Europai nereikia platinti šio viruso. Jei kalbama apie tai, kas galbūt geriausia Jungtinei Karalystei, tai aš norėčiau paklausti – o kas geriausia visai ES šeimai, jos narėms? Europoje, deja, dabar nėra šumanų, bet kameronų – užtektinai.
Lažybininkų prognozės
Tikiuosi, ES išliks vieninga ir laikysis savo principinių pozicijų. Mums reikia XXI amžiaus Europos, kuri nebėra tik bendra ekonominė rinka. Tai ir vieninga saugumo erdvė. Saugumas neįmanomas be solidarumo.
Pabaigai – įvertinkime skaičius. Britanijos lažybų kontoros prognozuoja, kad referendumui vykstant šiuo metu 65 proc. balsuotų už Britanijos likimą ES. Gyventojų apklausos gi rodo, kad už Britanijos pasilikimą ES balsuotų 45 proc., prieš – 39 proc., o dar 16 proc. – neapsisprendė arba nebalsuos. Linkiu Londonui ir ypač visiems britams pasirinkti teisingai.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus
