Į Europos Sąjungą plūsta vis daugiau prieglobsčio prašytojų, o Bendrijos šalys tam nėra deramai pasirengusios, prastai veikia veiksmų derinimo sistema.
Tai konstatuojama Europos Komisijos paskelbtuose dokumentuose apie prieglobsčio politikos dabartį ir būtinas reformas, prnaeša LTV naujienų tarnyba.
Kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį – nenutrūkstamu srautu laivais, valtimis ir visai duženomis į Europos Sąjungą plūsta prieglobsčio ieškotojai. Daugiausiai – iš Šiaurės Afrikos valstybių, dažniausiai – į Maltą, Kiprą, Siciliją, Ispaniją. Tie, kurie nemiršta nuo išsekimo, nepaskęsta luženoms tiesiog suirus jūroje arba juos spėja išgelbėti pakrančių tarnybos, skuba pateikti prieglobsčio prašymus. Vien pernai tokių buvo 182 tūkst.
Pirmoji problema – nustatyti, kuriems tikrai reikalinga apsaugos, o kurie – tiesiog ekonominiai bėgliai.
„Didelį rūpestį kelia vadinamieji prieglobsčio vertelgos. Nustatėme, jog net 12 proc. visų atvykusiųjų pateikia prašymus ne vienai, o kelioms ES šalims ir žiūri, kurios šalies įstatymai suteiktų jiems daugiausiai lengvatų ir greičiausią prieglobstį“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už teisingumo, laisvės ir saugumo sritis Franco Fratinis.
Jau keletą metų Europoje veikia pirmosios šalies principas, kai prieglobsčio prašymą nagrinėja pirmoji atvykėlio pasiekta šalis. Kartu, diegiama „Eurodac“ sistema – centralizuota pirštų atspaudų duomenų bazė, pagal kurią galima nustatyti, ar asmuo jau yra kreipęsis į kurią nors ES valstybę.
Tačiau sistema veikia neefektyviai, o pirmosios šalies principą kritikuoja didžiausią antplūdį patiriančios šalys, pavyzdžiui Malta, jau nebesugebanti pati viena susidoroti nei su atvykusiųjų prašymais, nei gelbėti prie jos krantų avarijas patyrusių afrikiečių.
Europos Komisija siūlo įvesti naštos pasidalinimo principą ir ragina visas šalis atsakingiau žiūrėti į neseniai įkurtą ES išorinių sienų apsaugos agentūrą „Frontex“, kuri privalėtų padėti gaudyti nelegalus.
„115 laivų, 25 sraigtasparniai ir 23 lėktuvai – tokias pajėgas raštu įsipareigojo agentūrai suteikti maždaug dvidešimt ES šalių. Kol kas realiai suteikta gal tik dešimtadalis viso to. Čia ir yra visa problema“, – aiškino F. Fratinis.
Iki 2010 m. ES pasiryžusi sukurti bendrąją prieglobsčio politiką. Europos Komisija kviečia šalis pareikšti savo nuomonę apie pirmosios šalies principo išlaikymą ar tobulinimą. Dublino sistema vadinamos taisyklės vienose šalyse sumažino, kitose padidino prieglobsčio prašytojų. Tarp padidėjusių minima Lietuva, Latvija, Lenkija, Vengrija bei Portugalija.
Lietuvos Migracijos departamento duomenimis, padidėjimas labai nedidelis – pernai 459 prašymai, užpernai – 410, tačiau tai yra pora šimtų mažiau nei 2003 m., prieš narystę ES. Absoliuti dauguma į Lietuvą atvykstančių yra ne afrikiečiai, o čečėnai.
