Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Rusijos ir Gruzijos karo priežasčių bei keičia politiką su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis, nors tai dar nereiškia greitos jų narystės ES.
ES oficialiai pradėjo tyrimą dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto priežasčių, kuriam vadovaus buvusi Jungtinių Tautų (JT) specialioji atstovė Gruzijai šveicarė Heidi Tagliavini.
Briuselyje susitikę Europos finansų ministrai oficialiai pritarė šiai misijai. H.Tagliavini į savo komandą pasirinks maždaug 10 „pripažintų ekspertų“: istorikų, kariškių, juristų ir teisių žinovų. ES misijos geografinės ir laiko ribos bus pakankamai plačios, kad būtų galima nustatyti galimas konflikto priežastis. Misija turės baigti darbą per 8 mėnesius, o išvadas paskelbti ateinančių metų liepos 31 dieną, tačiau jei prireiktų, ji galėtų būti pratęsta. Iniciatoriai tikisi Rusijos paramos, o nuo šios šalies geros valios taip pat priklausys, ar tyrėjams bus leista patekti į Abchaziją ir Pietų Osetiją, nuo kurių prasidėjo ginkluotas Gruzijos ir Rusijos konfliktas. Jis baigėsi rugpjūčio 12 dieną pasirašius ES pasiūlytą ugnies nutraukimo sutartį, tačiau vėliau tarp Tbilisio ir Maskvos įsiplieskė žodžių karas, o Rusijos pajėgos nebuvo išvestos iš Pietų Osetijos. Dėl šių priežasčių Gruzijos galimybės įstoti į NATO tapo labai ribotos. Pasibaigus kariniam konfliktui ES pasiuntė į Gruziją 300 stebėtojų, tačiau Rusija jiems neleidžia įžengti į Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Nauja partnerystės politika
Šiandien ES pasiūlys užmegzti glaudesnius ryšius Gruzijai ir Ukrainai bei dar 4 buvusioms sovietinėms respublikoms: Armėnijai, Azerbaidžanui, Moldovai ir Baltarusijai, jei pastaroji ryšis demokratinėms reformoms. ES taip pat ketina atnaujinti derybas su Maskva dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, kurios buvo įšaldytos po Rusijos karinės intervencijos į Gruziją.
Taigi šiandien Briuselis pasiūlys naują Rytų partnerystės projektą, kuris pakeis ligšiolinę ES kaimynystės politiką. Šalis numatoma finansiškai skatinti vykdyti ekonomines ir politines reformas. Naujoji iniciatyva taip pat taptų atsvara Viduržemio jūros sąjungai, kurią liepą inicijavo ES pirmininkaujanti Prancūzija
Šalims teks palūkėti
Tačiau Rytų partnerystės sutartis dar nereiškia būsimos narystės ES, kaip tikisi Tbilisis, o ypač Kijevas. Europos šalys nesutaria, ar reikėtų siūlyti šioms šalims vietą prie ES stalo. Didžioji Britanija, Švedija ir rytinės ES šalys palaiko tolesnę plėtrą į rytus, nes tai išplėštų bloko Rytų kaimynes iš Rusijos įtakos sferos. Tačiau Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys tokiam sprendimui priešinasi. Europos Komisija, pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija, rekomenduoja nuosaikų sprendimą - pasiūlyti derybas dėl Asociacijos sutarties, kuri leistų sukurti „glaudžią ir visapusišką laisvosios prekybos zoną“ bei „migracijos ir saugumo sutartis“, padėsiančias kovoti su nelegalia migracija ir palengvinsiančias ES vizų išdavimą. Derybos dėl šių sutarčių su kiekviena šalimi vyktų nevienodu tempu. Tokius santykius su Briuseliu užmezgusių šalių statusas būtų panašus į Islandijos ar Norvegijos, o po 10 ar 20 metų jos galėtų tapti ES narėmis. EK siūlo iki 2013 metų padvigubinti Rytų partnerystės programoje dalyvausiančių šalių rėmimo fondus, o vėliau šias lėšas padidinti dar 65 procentais. Visi šie pasiūlymai bus svarstomi per ES viršūnių susitikimą gruodžio 11-12 dienomis.
