Eurolyga šiuo atžvilgiu ne išimtis. Sustabdyti ar jau nutraukti ir įvairių sporto šakų čempionatai. Vienos lygos dar laukia ir dėlioja ateities scenarijus, kitos gi aiškiai pripažįsta, kad tai tik akių dūmimas, nes, esant dabartinei situacijai, sporto varžybų pratęsimas yra tiesiog neįmanomas ir pernelyg chaotiškas.
Ką gi galvoja Eurolyga? Pastaruoju metu viešojoje erdvėje aptarinėjami įvairūs scenarijai. Vieni ragina visą likusį turnyrą sužaisti dvejuose ar net viename pasirinktame mieste, kur būtų per mėnesį užbaigtas čempionatas. Kitas planas galbūt pradėti iškart nuo atkrintamųjų varžybų, į kurias patektų tos komandos, kurios prieš sustabdant turnyrą buvo pirmajame aštuonete turnyrinėje lentelėje.
Apie situaciją nuolat pasisako ir įvairių klubų vadovai. Štai Maskvos CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas išliko optimistiškas teigdamas, kad planus galima įgyvendinti.
„Beveik visos komandos išformuotos. Aišku, reiks laiko atkurti sistemą tarp šalių, pasikviesti vėl žaidėjus, surengti galbūt trumpas stovyklas, formai atgauti. Manau, kad pagal optimistinį scenarijų galima būtų Eurolygą atnaujinti birželį, liepos pradžioje“,– pokalbiu metu su Rusijos spauda tikino jis.
O neseniai įkurtos Eurolygos žaidėjų asociacijos vadovas legendinis slovėnų krepšininkas Boštjanas Nachbaras itin kukliai įvertino šansus atnaujint turnyrą.
„Eurolyga stengiasi ieškoti galimybės pratęsti čempionatą ir laukia, nors tikimybė, kad sezonas baigtas, turbūt yra apie 90 procentų. Norisi išlikti optimistišku, tačiau žaidėjų sveikata yra svarbiausia ir jeigu pirmenybės bus atnaujintos, turi būti laikomasi visų įmanomų saugumo priemonių“, – tikino buvęs sportininkas.
Nežinomybė jaukia ir Kauno „Žalgirio“ planus. Kol jau visos Lietuvos krepšinio komandos oficialiai baigė sezonus ir turi laiko įvertinti dabartinę situaciją bei spręsti iškilusias problemas, kauniečiai vis dar stovi vietoje. Kauno „Žalgiris“ prieš sustabdant Eurolygą turnyrinėje lentelėje buvo devintas ir kovojo dėl vietos aštuonete.
Komandą iš tribūnų kaskart palaikė tūkstančiai sirgalių, arena būdavo sausakimša. Po prasto sezono starto klubo rezultatai taip pat gerėjo ir atsirado viltis vėl šiemet prasibrauti į kitą etapą. Bet tada nutiko tai, apie ką žinome visi.
Susisiekus su „Žalgirio“ direktoriumi Pauliumi Motiejūnu ir paklausus, kaip jis vertina galimybes atnaujinti sezoną, šis tikino, kad galimybių mažėja, tačiau įvairūs scenarijai vis dar dėliojami.
„Kalbam (su Eurolyga,– aut. pat.), bet nieko daugiau oficialaus nėra nei kad buvo po susirinkimo. Dėliojame kelis scenarijus ir, manyčiau, kad dar anksti spręsti, kaip bus,– interviu tv3.lt sakė P.Motiejūnas. – Tai mes esame visi kartu (su kitais Eurolygos klubais,– aut. pat.). Šansų, kad įvyktų pagal dabartinę situaciją tikrai nėra daug, bet laiko turime ir niekur neskubame. Gal situacija dar pagerės.“
Likimas aiškus, bet pasakyti niekas nedrįsta?
Ilgą laiką nežinomybėje buvo ir olimpinės žaidynės. Nors organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas ragino būti optimistais, tačiau galų gale jiems teko pripažinti, kad tokiomis sąlygomis surengti tokio renginio tiesiog neįmanoma. Tokijo žaidynės buvo perkeltos į 2021-ųjų metų vasarą. Taip pat pasielgė ir Europos futbolo čempionato organizatoriai.
Krepšinio užkulisiuose kalbama, kad lygiai tokioje pačioje situacijoje yra ir Eurolyga, nors turnyro mastai ir skiriasi. Tik skirtumas tas, kad minėtų dviejų didelių sporto renginių nukėlimas paliko dar mažą langą. Būtent dėl atsilaisvinusio grafiko vasaros mėnesiais, Eurolygos atstovai įgavo daugiau laiko sudėlioti tam tikrus scenarijus. Vis dėlto krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas paklaustas, ar vis dar tiki galimybe išvysti Eurolygos kovas, buvo gana kategoriškas.
„Na, man atrodo irgi, kad likimas panašus kaip ir olimpiados bei Europos futbolo čempionato, kurie yra nukelti. Tiesiog neįmanoma, kad kažkas taip pasikeistų ir kad dar kažką pavyktų padaryti dabartinėje situacijoje“,– svarstė R.Paulauskas.
Nors kalbama apie galimus įvairius turnyro formatus norint užbaigti Eurolygos kovas, tačiau, anot R.Paulausko, ši pauzė paimta, nes reikia tiesiog susidėlioti scenarijus, kaip teisingai viską nutraukti, kai situacija itin chaotiška.
„Tai tik kalbos, kadangi paimta pauzė, tam kad nebūtų kažkoks per didelis šoko efektas, nebūtų palikti vieni žmonės, kad pavyktų krizę suvaldyti. Juk situacija chaotiška. Neaiški pati ir nugalėtojų sistema, nes nutraukti čempionatą, tai reiškia reikia įvardinti, kas laimėjo. O gal tada neskelbti išvis čempiono, bet čia vėl kai kurie nusivylę liktų.
Varžybos yra varžybos, sportas yra sportas, principas sportinis turi būti, o kai tokia situacija, kurioje niekas nėra buvę, tai vieni elgiasi radikaliai ir nukerta viską, o kiti nuosekliau ir lyg galvoja kad kažkas pasikeis.“
O „Žalgirio“ direktorius P.Motiejūnas tikino, kad situacija kiek kitokia nei su olimpiada.
„Ne, tikrai nėra taip, nes vėlgi klausimas, juk olimpinės žaidynės yra daug didesnio masto, mes esame tik Europoje ir mums lengviau šitą dalyką suvaldyti, nei kad virusas plinta per skirtingus pasaulio regionus. Tai mūsų atveju kažkiek lengviau ir sprendimus priimti lengviau.“
Koks būtų Eurolygos formatas
Viešojoje erdvėje galimų turnyro formatų piešiama itin daug. Pats „Žalgirio“ direktorius pripažįsta, kad jei kovos būtų atnaujintos, tektų imtis netradicinių varžybų formato. Paklaustas, ar realiausiai atrodo visi komandų mačai viename mieste ar dvejuose, P.Motiejūnas sutiko su tokia mintimi.
„Tai tikrai yra variantas. Sakau, tai tikrai atrodo realiau nei, kad kartoti pilnai visose šalyse, kaip įprastai žaidžiame.“
Klubai, tarp jų, žinoma, ir „Žalgiris“, leido savo žaidėjams išvykti. Atnaujinus kovas jiems tektų sugrįžti į komandą, tačiau tai būtų itin keblu, kai daugelis šalių užsidarė sienas, susisiekimas tapo itin ribotas.
„Na, žaidėjai turėtų kažkokią galimybę grįžti. Bet vėlgi mes žiūrime, koks karantinas, kokios sąlygos, kokia situacija būtų kiekvienoje šalyje. Tad vėlgi sunku pasakyti, kiek tai reali situacija. Faktas yra toks, kad mes negalime tikėtis turėti normalų pasiruošimą, kai visi be problemų suvažiuoja. Situacija tikrai nebus tokia pati, kokia buvo. Tačiau kol yra viltis, kad galima sezoną pabaigti, kabinamės ir ieškome tų būdų.“
Tuo tarpu R.Paulauskas siūlė atkreipti dėmesį į daugiau faktorių, kurie, rengiant tokį turnyrą kaip Eurolyga, yra neišvengiami.
„Na, tai šis scenarijus gal ir galimas, kai visos komandos žaidžia vienoje arenoje, be žiūrovų galbūt net sužaisti. Bet vėl apie viską kalbant, ar tai būtų sklandu? Toliau, tų pačių žiūrovų judėjimas, jei jie, pavyzdžiui, vis dėlto sumanytų keliauti paskui, kaip tada. Dar juk yra komandos, kurios į mačus keliauja ne užsakomaisiais skrydžiais. Tai, ar mes galvojame, kad taip viskas greit bus nuspręsta? Ir paskutinis dalykas, ar mes galvojame kad ekonomika taip greit stosis ant kojų. Juk yra reklama, rinkodara ir kiti galbūt mažiau pastebimi, bet svarbūs dalykai, kai vyksta toks didelis sporto turnyras.
Jei tai yra labai surišta su ekonomika kaip, pavyzdžiui, NBA, kur pelnai generuojami, tai kita kalba, kad reiktų sugrąžinti gal net tik dėl ekonominių tikslų, o Eurolyga yra daugiau susirinkti tam kad išleisti pinigus ir turėti gerą pramogą, tad aš manau jos atidėjimas yra mažiausia iki kitų metų. O ir kitais metais neaišku ar sklandžiai viską surengti pavyks.“
Turėtų įtakos naujam sezonui
Eurolygos vadovai dar delsia priimti konkretų sprendimą dėl šio sezono. Dabartinė padėtis sujaukė visus įmanomus tvarkaraščius. Ir nors laikas bėga, o lyga stovi vietoje, tačiau kur kas didesnį klausimą kelia ir naujojo sezono pradžia.
Jei nutiktų optimistiškas scenarijus ir, pavyzdžiui, klubai vėl žaistų birželio ar liepos mėnesį, kaip būtų su kitu sezonu, kuris turėtų prasidėti rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Juk ir žaidėjams, pavyzdžiui, jau dabar sunku išlaikyti ir sportinę formą namų sąlygomis, o vasaros viduryje ją vėl reikėtų įgyti, tuomet sektų trumpos atostogos ir vėl pasiruošimas varžyboms. Jau nekalbant apie kitus įvairius faktorius, kurie būtini norint sklandžiai pradėti naują sezoną.
Krepšinio ekspertas R.Paulauskas paklaustas, ar dabartinėje situacijoje ne svarbiau yra be nesklandumų susidėlioti naujojo sezono planus, sutiko su tokia mintimi.
„Labai teisinga mintis. Aš vienas tų, kur iškėliau tokį klausimą, o kaip mes galime įsivaizduoti kitą sezoną, kur žmonių judėjimas, visų pirma žaidėjų, vyktų tarp kelių žemynų. O jei vienoje iš valstybių, tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kažkurioje valstijoje, atsinaujina židinys iš ten praktiškai sustabdyti būtų visi judėjimai. Jei taip nutinka Turkijoje ar Rusijoje, iš kur negirdime tikrai pilnos informacijos. Ar saugu ten vykti ? Ar galima tiesiog užmerkti akis ir mums nusispjaut dėl praradimų, kurie prieš pusmetį vyko ir einame toliau ir to visko lyg nebuvo. Ar tai saugu? Niekas negali dėl to garantuoti.“
Vis dėlto „Žalgirio“ direktorius P.Motiejūnas sakė, kad prioritetas yra šio sezono užbaigimas.
„Vėlgi, kalbame apie liepą. Tai jei pabaigtume tada, rugpjūtį prasideda pasiruošimas kitam sezonui. Bet aišku, kai viskas taip greitai keičiasi ir neprognozuojamai vyksta mes žiūrime į situaciją etapais. Faktas, kad prioritetas yra pabaigti šitą sezoną. Jeigu jau paskui matysime, kad viskas tiek užsitęsė ir kad kyla rizika kitam sezonui prasidėti tinkamai, galbūt viskas keisis. Bet dabar sakau iš esmės prioritetas pabaigt tai, ką pradėjome.“
Paklaustas, kada galima tikėtis oficialaus Eurolygos sprendimo, „Žalgirio“ atstovas tikino, kad tai tikrai savaičių klausimas. Gegužės pirma pusė yra ta data, kai jau tikrai galima turėti konkrečius atsakymus.
