Krepšininkas ne tik sutiko sugrįžti į pergalingą istoriją menančias rungtynes, bet ir išsakė savo nuomonę apie 2017-ųjų Lietuvos rinktinės perspektyvas. Bet apie viską nuo pradžių.
Susisiekus su „broliu“ telefonu šis paprašo perskambinti po 10 minučių. Kai preciziškai tiksliai išpildomas šis prašymas, susidėlioja toks dialogas.
Kšyštofas: dar tik 9 su puse minutės praėjo. Kodėl skambinate per anksti? (net girdisi, kaip šypsosi dėl šio savo pokšto).
Žurnalistas: tai galiu perskambinti arba patylėkime puse minutės.
Kšyštofas: (juokiasi) gerai, gerai, juokauju. Pasikalbėkime.
Ir tada prasidėjo pokalbis, kurio metu net sunku buvo užduoti klausimus, nes Kšyštofas kiekvieną atsakymą pateikdavo su šmaikštumo prieskoniu.
Medalių medžioklė
- Jūsų kolekcijos – net trys Europos čempionatų medaliai. Kur ta sėkmės paslaptis?
- Kokia čia paslaptis. Tiesiog atsidūriau tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Pasisekė man. Taip jau susiklostė, kad patekau į pergalingas rinktines. Kai jos buvo itin stiprios su išskirtiniu kolektyvu.
- Kada debiutavote Lietuvos rinktinėje?
- Iš tikrųjų, debiutavau ne pergalingais 2003-siais, o metais anksčiau. Tik mažai kas žino, nes nežaidėme Pasaulio krepšinio čempionate. Matė treneris Antanas Sireika manyje, kad galiu padėti. Ačiū, treneriui, kad pasitikėjo ir suteikė šansą.
- Kokie prisiminimai išlikę iš pergalingo 2003-ųjų finalo prieš Ispaniją?
- Aš nelabai net supratau iš pradžių, kas nutiko. Atrodė, taip, laimėjome ir tiek. Bet kai pradėjo žmonės rašyti žinutes, skambinti ir sveikinti su tuo, jog patekome į istoriją. Tada supratau, kad ne kiekvienas sportininkas, net ir geresnis už mane, iškovoja tokią pergalę.
- Bet tų metų čempionatą pradėjote itin sukia pergale prieš Latviją po pratęsimo. O po to pradėjote žaisti tarsi iš natų. Kas nutiko čempionato starte?
- Dvikova su latviais buvo kone lemiamos. Po tos pergalės mes įgijome pasitikėjimo savo jėgomis. Būtume pralošę, būtų gal kitaip pasibaigęs čempionatas. Daug ką prisimenu iš tų pirmųjų rungtynių.
Atsimenu, kaip Arvydas Macijauskas nuo lentos pataikė tritaškį, kaip Kasparas Kambala iš alkūnės man trenkė. O dar tas pralaimėjimas 2001-siais.
- Norėjote atkeršyti?
- Ne tai, kad atkeršyti, bet norėjome įrodyti, jog esame stipresni. Pirmosiose mano rungtynėse pakinkliai drebėjo. Apskritai tą čempionatą nepataikiau nė vieno tolimo metimo. Atsigriebiau atakuodamas iš dvitaškio zonos ir nuo baudų metimo linijos. Tikrai tuomet pas mane nebuvo prastesnis metimas. Tiesiog gal dar nebuvau tinkamai psichologiškai pasiruošęs.
- 2007-siais Lietuva pralaimėjo vienintelę kovą, bet tas nutiko pusfinalyje. Tačiau sugebėjote atsitiesti ir iškovoti bronzą. Kaip įvertintumėte tą čempionatą?
- Visi nori laimėti. Daug stiprių rinktinių žaidžia. Bet vis tiek negali visada visko laimėti. Mes tada buvome patenkinti bronza. Gerai, kad atsitiesėme po pralaimėjimo Rusijai ir gerai sužaidėme dėl trečios vietos. Blogiau nei ketvirta vieta ir būti negali. Dvejose olimpiadose likome ketvirti, tas buvo labai skaudu.
- Dar po ketverių metų pirmenybės vyko Lietuvoje. Bet tada kelią medalių link ketvirtfinalyje užkirto makedonai. Ar dar pamenate tą nelemtą dvikovą?
- Taip, 2011 m. čempionatas buvo labai įdomus. Tačiau svarbiausias varžybas pralošėme ir nebekovojome dėl pergalės. Tame ketvirtfinalyje turėjome pergalę savo rankose, bet padarėme klaidą ir viskas baigėsi. Buvome favoritais tame ketvirtfinalyje, bet...
- Bet prireikė vos dvejų metų ir laimėdami sidabrą vėl priminėte apie Lietuvos krepšinio jėgą. Kaip tas čempionatas išlikęs jūsų atmintyje?
- 2013 m. mums pasitaikė labai svarbių ir sunkių rungtynių. Galėjome vienas pralošti ir važiuoti namo. Bet sėkmė buvo mūsų pusėje.
- Tame čempionate grupės etape įveikėte prancūzus 14 taškų skirtumu. Tačiau finale tie patys prancūzai jau laimėjo 14 taškų persvara. Kodėl taip viskas apsivertė?
- Tame pačiame turnyre dukart nugalėti varžovą yra sunku. Pasąmonė atsipalaiduoji, kai sykį nugali varžovą, o priešininkas kaip tik dvigubai susikoncentruoja. Kažkas panašaus nutiko ir mums.
- Kiek skambioms pergalėms yra svarbi komandinė nuotaika?
- Tai labai svarbu. Bet žinokite, Lietuvos rinktinėje tikrai yra daug žmonių, kurie sukuria ypatingą atmosferą. Yra krepšininkų, kurie moka juokauti. Žinoma, jie praėjo mano su broliu Darjušu mokyklą.
Lietuvoje, kai žaidi už rinktinę, nežinau, kas turi būti, kad būtų bloga atmosfera. Visi lietuviai juk ne už pinigus čia vasaras leidžia. Jie visada būna kaip vienas kumštis. Pagal save sprendžiu, kai laukiu tos dienos, kada atvažiuosiu ir pasimatysiu su draugais, treneriais.
- Ar esate prietaringas?
- Taip. Visą laiką pasimeldžiu prieš varžybas. Prašau Dievulio, kad padėtų man ir komandai laimėti. Nagų nekerpu, barzdos neskutu tą dieną. Tikisi aukso
- Nors pasiruošimas Eurobasket 2017 turnyrui tik prasidėjo, bet gal jau įžvelgiate, kokios yra Lietuvos rinktinės perspektyvos?
- Galvoju, kad rinktinė yra pajėgi laimėti auksą. Žinokite, sako treneris pasikeitė, daug žaidėjų pasikeitė, bet Lietuvos rinktinės rezultatams tas įprastai neturi didelės įtakos. Tiek su Antanu Sireika, tiek su Ramūnu Būtautu, tiek su Jonu Kazlausku vis kažką laimėdavome pirmais metais. Lietuvos krepšinio vertybės užgrūdintos dar nuo A. Sabonio ir Š. Marčiulionio laikų. Žinome, kad mes geriausi ir mes stipriausi. Mums tai įaugę į kraują.
- Ar krepšinis pasikeitė per daugiau nei dešimtmetį?
- Taip, dabar dar geresni krepšininkai žaidžia nei kad mes buvome. Todėl, kad dabar kita mokykla, ji juda į priekį. Kai žiūriu į kai kuriuos jaunus krepšininkus, ką jie sugeba, tai net neprieinu kažko paklausti, nes man gėda. Bėgu į rūbinę, kad manęs niekas nepaklaustų, ar aš taip sugebėčiau.
- Mantas Kalnietis išrinktas naujuoju rinktinės kapitonu. Ką apie tai manote?
- Čia yra geriausias iš geriausių variantas. Todėl, kad jis yra stiprus kaip asmenybė, jis atsakingas. Mantas visą laiką paims ant savęs atsakomybę. Jis moka padrąsinti draugus, bendrauti ir būti tikru lyderiu – ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Net negalvočiau, kad kažkas kitas šiuo metu galėtų būti kapitonu. Jis jau įrodė, kad yra tikrų tikriausias profesionalas.
- Kur stebėsite Europos pirmenybes?
- Norėčiau stebėti gyvai, bet tuo metu jau bus prasidėjęs pasiruošimas klubiniam sezonui. Tad žiūrėsime su draugais per televizorių.
- Ar pačiam dar sukirba mintis, kad būtų gera grįžti į nacionalinę rinktinę?
- Viskas savo laiku, o aš savo jau atidirbau. Esu labai patenkintas tuo, ką pavyko pasiekti. Ačiū Lietuva, kad pasitikėjo manimi. Ačiū treneriams, kad man suteikė šansą. Būti Lietuvos rinktinės dalimi yra kažkas ypatingo. Vieni iš geriausių prisiminimų. Ačiū, kad tiek metų mane kentėjote.
