2008–2009 metais įsisiautėjus krizei premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė visus baugino ir glumino, o dabar, kai klausiama apie galimo Graikijos bankroto grėsmę, ji tyli arba kažką neaiškiai lemena pro sukąstus dantis.
Dauguma pamena, kaip kadencijos pradžioje, baugindama artėjančia ir bręstančia katastrofa, dabartinė premjero A. Kubiliaus Vyriausybė ėmė naktimis kaitalioti mokesčius ir isteriškai diegti reformomis vadintus eksperimentus. Daugelio oponentų įsitikinimu, Vyriausybė taip tik pagilino krizę. Dabar, kai pasaulio žiniasklaida griaudėja apie naują krizės etapą, Graikijos ir dar kelių šalių galimą bankrotą, artėjančią recesiją euro zonoje, mūsų valdžią gaubia tyla.
Artėja rinkimai
Dabar noriau kalba opozicijos politikai. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius Vyriausybės tylą vadina tyla prieš rinkimus. „Manau, nekalbama dėl to, kad artėja rinkimai. Be to, premjeras A. Kubilius silpnai išmano makroekonomiką“, – nepraleido progos įgelti opozicionierius.
Paties A. Butkevičiaus nuomone, Europos Sąjunga (ES) niekur nesidės ir dalis skolos Graikijai bus nurašyta. „Manau, Graikijai norom ar nenorom teks nurašyti apie 50 proc. paimtų paskolų. Vokietija jau svarsto, kaip išgelbėti savo bankus, kurie Graikijai skolino didžiulius pinigus. Netrukus vokiečiai balsuos dėl dar 8 mlrd. eurų kredito Graikijai, tačiau drąsiai galiu sakyti, kad jokio plano, realiai padėsiančio Graikijai išbristi iš finansų krizės, nematau“, – sakė jis.
Pasak A. Butkevičiaus, kol kas tempiamas laikas, nes po Graikijos kiti smūgiai turėtų tekti Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Italijai (minėtos šalys pagal angliškų vardų pirmąsias raides vadinamos santrumpa PIIGS).
„Per bankininkystės sektorių nukentės Vokietija ir Prancūzija. Lietuvai tai atsilieps eksporto lėtėjimu. A. Kubilius giriasi, kad Lietuvoje eksportas atsigauna, tačiau jis lėtės, nes minėtose šalyse bus gili ekonominė recesija. Kitas dalykas – vyriausybės planuose numatytas grynojo skolinimosi augimas kitąmet. Pasiskolinti bus sunku arba teks tai daryti su didelėmis palūkanomis. Ypač sunku bus skolintis Europoje, tačiau ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje tai bus juntama, nes dalis Graikijos paskolų yra ir iš ten“, – „Balsas.lt savaitei“ teigė politikas.
Lietuvoje dominuojantys skandinavų bankai, kaip pabrėžia A. Butkevičius, nėra tiek gausiai prisipirkę Graikijos paskolos obligacijų. „Šiek tiek yra, bet ne tiek daug. „Lyderiai“ čia yra Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės bankai ir Europos centrinis bankas“, – tvirtino politikas.
Ar išsiskirstys ES?
Daliai analitikų atvirai kalbant apie euro zonos žlugimą, Vakarų šalių politikai ir tarptautinių finansinių institucijų vadovai kol kas vengia staigių posūkių, tačiau atrodo, kad jie neišvengiami. Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde pakartotinai paragino Europos valstybes rekapitalizuoti bankus, kad būtų išvengta jų žlugimo dėl Graikijos ar kitų PIIGS šalių skolų. Pasak jos, bankams būtina padėti grįžti prie normalaus darbo finansų rinkose, nes kitaip finansinis silpnumas pasaulyje tik plėsis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel užsimena, kad gal ir suklysta priimant Graikiją į ES, tačiau apie pastarosios išmetimą niekas nekalba. Nėra aiškaus, o juolab pigaus pasitraukimo iš euro zonos mechanizmo. Euro zonai kurti ir stiprinti įdėta tiek lėšų ir pastangų, kad dabar politikai bijo net pagalvoti apie viso to nurašymą į nuostolius. Beje, A. Merekel buvo ta politikė, kuri kvietė privačius skolintojus gelbėti Graikiją, tad jai trauktis nelabai yra kur – reikia toliau gelbėti euro reikalą arba keliauti į politikos paraštes.
Ekonomikos ir finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, euro zona bus gelbėjama bet kokia kaina. „Turbūt tam bus dedamos visos pastangos. Manau, kad bus paleista eurų spausdinimo mašina, paaukota dalis santaupų, bet euro zona bus išgelbėta. Kitaip tai reikš pačios ES dezintegraciją“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, ES turi persitvarkyti arba žlugti per kelis artimiausius metus. „Arba bus didesnė integracija su mokesčių ir biudžetų sąjunga, arba, jei tai neįvyks per kelerius metus, viskas baigsis euro zonos byrėjimu. Skolos yra didžiulės ir nėra kaip jas mokėti. Graikijos ekonomika yra nekonkurencinga ir to neįmanoma pataisyti įprastomis priemonėmis, tokiomis kaip biudžeto karpymas. Norint sutvarkyti tokią ekonomiką, būtų paprasčiau devalvuoti jos nacionalinę valiutą (jei ją turėtų) kokiais 50 proc., rekapitalizuoti bankus. Deja, dabar tokių mechanizmų nematyti“, – aiškino jis.
Kad euro projektas nebus uždarytas, įsitikinęs ir A. Butkevičius. „Jie turės ieškoti receptų, kaip išgyventi. Aišku, tai brangiai kainuos, bet euro zonos žlugimas reikštų gilią finansų krizę daugelį metų. Reikia kalbėti apie tai, kad jau užtenka priiminėti politinius sprendimus, taip pat ir euro zonos šalių lygiu, nepaisant ekonomistų komentarų ir numatomų grėsmių. Dažniausiai einama pigiausiu keliu, remiantis vien populistiniais sumetimais“, – sakė jis.
O A. Kubilius ragina klausytis būtent A. Merkel ir kartoja poterius apie šviesią euro ateitį. „Asmeniškai tikiu euro zonos perspektyva. Be abejo, dabar esama nemažai problemų, bet perspektyvų matau labai aiškių“, – teigė jis.
Smogs netiesiogiai
Galimas Graikijos bankrotas, kurį atkakliai neigia jos valdžia, smogtų Lietuvai nepaisant to, kad skandinavų bankai gausiai nepirko šios šalies obligacijų. Ypač jei po Graikijos ta pati lemtis ištiktų ir kitus.
Kaip pabrėžia R. Rudzkis, bankrotas vėl sustabdytų ūkio kreditavimą. Per praėjusią krizę žlugus „Lemon Brothers“ bankui arba Amerikos hipotekos rinkai, poveikis buvo, nors mūsų bankai nebuvo prisipirkę blogų JAV paskolų. Tiesiog gresia sąstingis bankų rinkoje, kai jie vėl liausis vienas kitam skolintis, bus blogai kredituojamas realusis sektorius, ims kristi vartojimas ir gamyba Europoje, o čia yra mūsų rinka“, – aiškino ekonomistas ir priminė, kad visas Lietuvos ūkio augimas remiasi eksportu, o vidaus vartojimas tik pradėjo atsigauti, tačiau naujas kreditavimo sąstingis greitai viską pakeistų.
Anot R. Rudzkio, Lietuvos Vyriausybei būdingas silpnas strateginis planavimas. „Pateiksiu du pavyzdžius. Kai per ekonomikos krizę bedarbių skaičius pasiekė patį piką, A. Kubilius sudarė komisiją, kuri turėjo teikti siūlymus, kaip mažinti nedarbą. Anksčiau patarimų jam nereikėjo“, – šaipėsi analitikas.
Kaip kitą kuriozą jis prisiminė 2008 metų birželį vykusį bendrą Europos reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto posėdį. „Buvome pakviesti ir mes su Raimundu Kuodžiu. Prisimenu, kai prakalbome apie artėjančią krizę, Birutė Vėsaitė pratrūko, esą čia analitikai mus gąsdina, o Lietuvos ekonomika auga tvariausiai pasaulyje. Ji tuo metu buvo ekonomikos komiteto pirmininkė“, – prisiminė R. Rudzkis.
S. Jakeliūnas iš dalies pateisina vangų A. Kubiliaus Vyriausybės kalbėjimą apie artėjančias bėdas ir viliasi, kad jis išmoko kai kurias pamokas. „Bijo prisikalbėti. Kai apie krizę garsiai ima kalbėti valstybės vadovai, verslas ir žmonės ima mažiau pirkti ar investuoti, viskas sustoja ir ta pati krizė tik gilėja. Tiesa, politikai privalo būti pasiruošę, kad nebus iš ko atkurti pensijų į ikikrizinį lygį ar padidinti atlyginimų. Bet gąsdinti nereikia“, – aiškino ekspertas.
Panašiai mąsto ir „Lietuvos žinių„ politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika. „Svarbiausia - neketi panikos. Lietuva nėra tokioje blogoje padėtyje, kaip Graikija ir nemanau, kad artimiausiu metu turėtų tokioje padėtyje atsidurti. Visgi dabartinė šalies finansinė politika yra nukreipta į taupymą, jos efektyvumas - jau kitas klausimas. Iš esmės, jokia šalis negali duoti absoliučios garantijos, kad kada nors neprasiskolins. Tačiau šiandien reikia ne panikuot, kad tuoj bankrutuosime, o dirbti, kad tai neįvyktų. Nepamirškime to, kad Graikija dabartinėje padėtyje atsidūrė būtent dėl to, kad neatsakingai švaistė pinigus, neatsakingai juos skolinosi ir nedarė praktiškai nieko, kad išvengtų dabartinės katastrofos,“ - teigė jis.
Dėl euro apsiraminkime
Estai ir slovakai, kurie neseniai įsivedė eurą, turės pakratyti kišenes ir įdėti milijardines sumas į euro stabilizavimo fondą. Lietuvai, kuri buvo nusiteikusi turėti šią valiutą kuo greičiau ir bet kuria kaina, analitikai siūlo nusiraminti ir nesiversti per galvą.
R. Rudzkis pabrėžia, kad nemokamų pietų nebūna. „Jei būtume įstoję pirmieji regione, privalumų būtų daugiau. Jau vien nemenka reklama valstybei. Dabar patrauklumas sumažėjęs, o ir buvimo toje zonoje kaina gali tapti per didelė tokiai šaliai kaip Lietuva. Todėl nėra ko verstis per galvą vykdant kriterijus. Kas kita, kad makroekonominio stabilumo turime siekti dėl kitų priežasčių – kad galėtume palankai pasiskolinti ir panašiai, tačiau tikrai ne dėl to, jog turėtume eurą“, – sakė jis.
Jis, kaip ir A. Butkevičius, abejojo Vyriausybės planais sumažinti Lietuvos fiskalinį deficitą iki 2,8 proc. Europai gresianti recesija ir kreditavimo brangimas gali grąžinti į 2009 metų pirmąją pusę, kai skolintis teko net už 9 proc. metinių palūkanų, o skolinimasis bus neišvengiamas, nes reikės refinansuoti dalį valstybės skolos.
Kad ir kaip ten būtų, reikia pasidžiaugti geru grikių derliumi, nes žadama, kad šios kruopos atpigs. Žinant, kad gąsdinimai, kaip ir mokesčių keitimai, šalyje įmanomi ir per kelias naktis, tų kruopų kai kam gali prireikti. O be euro kol kas ištversime.
TIK FAKTAI:
Po 2008 metų ekonomikos krizės sukurtas Europos finansinio stabilumo fondas, daugelio ekspertų nuomone, yra per menkas. Jį siūloma didinti nuo 440 mlrd. iki bent 2 trln. eurų. Be to, diskutuojama, kaip tiksliai panaudoti šias lėšas. Pagal vieną scenarijų fondas supirks bėdon patekusių vyriausybių obligacijas, kad pats jomis prekiautų privačiame sektoriuje, pagal kitą – juo bus garantuoti pradiniai 20 proc. nuostolių, kuriuos patirtų privatūs prasiskolinusių valstybių obligacijų valdytojai.
Kredito agentūra „Moodyʼs Investors Service“ prieš savaitę sumažino Graikijos bankų kredito reitingus iškart dviem punktais nuo B1 iki B3 su neigiama perspektyva.
Bankai mažina Graikijos obligacijų vertę ir siekia sustabdyti krizės ir nerimo plitimą į užsienio rinkas. Pagal vasarą patvirtintą planą obligacijų (iki 2020 metų) vertę ketina sumažinti vidutiniškai 21 proc. Didžiausi Europos bankai dėl to turėjo netekti maždaug 20,6 mlrd. eurų. Tačiau dabar skelbiama, kad vertė smuko mažiausiai 25 proc.
Daugiausiai Graikijos obligacijos prisipirko Vokietijos bankai. „Commerzbank“ akcijos šįmet smuko jau 52 proc. Tuo metu didžiausias Vokietijos skolintojo „Deutsche bank“ akcijos tuo pačiu laikotarpiu smuko 23 proc.
