Irma Janauskaitė, Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Atėjo euras, atėjo noras gauti didesnes algas. Anot personalo atrankos specialistų, gerokai daugiau nei iki šiol norėtų uždirbti vadovai, tačiau solidesnio įvertinimo prašo ir žemesnių grandžių darbuotojai. Verslininkai mokėti daugiau kol kas neskuba. Smulkieji iškart sako – nėra iš ko, stambieji žada skaičiuoti po kelių mėnesių.
Ar dėl didesnių algų kils tokios masinės derybos, kad net dūmai rūktų, nežinia. Bet darbuotojų sujudimas dėl jų pastebėtas dar vasaros pabaigoje – vienas kitas ieškantis darbo ar keičiantis jį jau tada ėmė taikyti į didesnį atlyginimą, nei prašyta anksčiau už analogiškas pareigas.
Darbo paieškos portalo duomenimis, nors kas penktas darbuotojas bijo su darbdaviu iš naujo kalbėtis dėl atlyginimo ir laukia, kol kas tas pats susipras, derėtis vis dėlto verta. Mat tiems, kas prašo pagerinti sąlygas, tarp jų – ir daugiau mokėti – ne visada būna atsakyta neigiamai.
„Matome iš apklausos rezultatų, kad daugumai pasisekė – tiesiog sulaukė tų sąlygų pagerinimo. Apie 40 proc. respondentų, ko tikėjosi, ko paprašė, tą ir gavo. Dalis respondentų negavo tiek, kiek jie patys norėjo, bet vis dėlto sąlygos kažkiek buvo pagerintos. Ir tik tai mažai daliai nepasisekė“, – sako CVbankas.lt atstovė Viktorija Steponavičiūtė.
Apklausa taip pat rodo, kad keisdamas darbą per bandomąjį laikotarpį dažnas sutiktų dirbti maždaug už 15 proc. mažesnį atlyginimą, negu gauna šiuo metu. Bet bandomajam laikui pasibaigus, norėtų uždirbti 10–20 proc. daugiau.
Viso šito darbuotojų klausta prieš pat euro įvedimą. Personalo atrankos specialistų teigimu, euras solidesnės algos troškimą tik sustiprino, mat žmonėms atrodo, kad daug kas pabrango.
„Prieš gruodžio mėnesį įvardino vieną sumą, sausio mėnesį įvardino kitą sumą, kuri buvo 3–4 proc. didesnė, kas yra konvertacijos pasekmė. Tai, manau, būtent su euro įvedimo kilo ir atlygio lūkesčiai. Bet yra lūkestis, nereiškia, kad darbdavys tiek moka“, – tvirtina „Talent lab“ vadovė Laura Gylienė.
Vidutinio lygio darbuotojai sumas į savo pusę esą apvalina šimtais, pavyzdžiui, jeigu gaudavo 3 tūkst. litų, dabar siekia tūkstančio eurų vietoje 868. Vadovai apvalina tūkstančiais.
Bet verslininkai kol kas siūlo atvėsti. Smulkiųjų teigimu, įmonės ką tik išsileido euro įvedimui, o naujų pajamų šaltinių nenusimato.
„Darbuotojų atlyginimas priklauso būtent nuo to, ką mes uždirbam, o uždirbam, jeigu kainas pakeliam. O išlaidų turėjom tikrai, o kainų pakelt negalim. Taip, kad didint atlyginimų kol kas tikrai negalim“, – tikina IĮ savininkas Kęstutis Petraukas.
Vienoje prekybos įmonėje algos šiemet dar nemokėtos, bet savininkas sako jau dabar matantis, kad darbuotojų požiūris į pinigų kiekį visai kitoks nei iki euro – esą kur tūkstantis, o kur – 300. Pramonininkų atstovo teigimu, galės jie mokėti daugiau darbuotojams ar ne vien dėl euro, pasimatys, išsiaiškinus antrojo ketvirčio įmonių lūkesčius.
Statistikų duomenimis, Lietuvos įmonių pelnas per metus išaugo ketvirtadaliu ir trečiąjį pernai metų ketvirtį beveik pasiekė milijardą eurų. Vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje yra 541 euras.
