Svečios šalies valiuta – vienas pagrindinių kelionės rūpesčių. „Dar visai neseniai poilsiautojams kildavo daugybė su pinigais susijusių klausimų: nuo palankesnio valiutos keitimo kurso paieškų Lietuvoje ar svetur iki spėlionių, kiek pinigų prireiks, nes juk jei pinigų išsikeičiama per daug, sugrįžus juos tenka arba ir vėl konvertuoti į litus, arba tiesiog pasilikti kaip nepigų suvenyrą, - pasakojo kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių pardavimo vadovas Andrius Paulionis. – Laimei, pastaraisiais metais, sulig euro paplitimu Europoje ir kitose šalyse, šių su pinigais susijusių galvosūkių smarkiai sumažėjo. O nuo Naujųjų, kai eurą įsives ir Lietuva, piniginis klausimas apskritai išnyks keliaujant į tas šalis, kurios jau turi eurą ar bent jį oficialiai pripažįsta. Ir daugiau jokios skirtingų monetų painiavos piniginėje, jokios valiutų keityklos paieškos paskutinę akimirką, prieš pat pakylant lėktuvui“.
A. Paulionis prisiminė ir jam pačiam nuolat besikartojančią, ir kone kiekvienam keliautojui pažįstamą situaciją, kuomet, planuok neplanavęs, o lagaminai kraunami paskutinę naktį prieš kelionę, todėl pinigų nebeišsikeisi jau niekur, o vykti svetur vien su kreditinėmis ar debetinėmis kortelėmis – tam tikra rizika kurį laiką likti svečioje šalyje be pinigų apskritai.
Keliautojai euro naudą pajus ne tik ruošdamiesi kelionei, bet ir jau nuvykę į svečią šalį. „Tokia situacija, kai poilsiautojas sunkiai susigaudo svetimuose piniguose atsiskaitydamas už prekes turguje ar parduotuvėje – labai dažna. O dar pridėkite ilgametę prekybininkų patirtį „apdorojant“ turistus – special price, five dollars, only for you, my friend (iš anglų kalbos: speciali kaina, tik penki doleriai, tik tau, mano drauge, - red. past.) – ir jau, žiūrėk, eini nuo prekystalio neaišku kuo rankose nešinas, už neaišku kiek pinigų, - juokėsi nuolat su grįžtančiais klientais bendraujantis A. Paulionis. – Tarp turistų tokių istorijų apie sunkumus dėl vietinių pinigų – begalės“.
Kelionių pardavimo vadovas minėjo ir situacijas, kuomet svetur vien su bankinėmis kortelėmis nuvykę poilsiautojai vargdavo ieškodami bankomato ar būtent jų turimai kortelei aptarnauti reikalingo bankomato. „Nepažįstama valiuta, kaip ir visi kiti orientacijai svarbūs matavimo vienetai (svorio, ilgio, temperatūrų, atstumų, laiko ir pan.) bei kalba – vieni daugiausia keliautojams diskomforto bei nepatogumų sukeliančių veiksnių, mat apsunkina komunikaciją bei orientavimąsi aplinkoje apskritai: „O sulig vieninga valiuta keliones sunkinančių aplinkybių tik mažės“.
Su pinigais susiję palengvinimai laukia tų poilsiautojų, kurie vyksta į eurą jau įsivedusias šalis. Tarp jų – 18 Europos Sąjungos valstybių. Oficialiai eurą yra įsivedę ir ne euro zonos valstybės – tai Monakas, San Marinas ir Vatikanas. O tarp neoficialiai ne euro zonose šią valiutą įsivedusių šalių – Andora, Kosovas ir Juodkalnija. Taigi keliaudami į net 24-ias valstybes valiutos klausimą galėsime pamiršti.
Tuo tarpu I. Aukštuolytė atkreipė dėmesį, jog eurais galima atsiskaityti ne tik šią valiutą įsivedusiose šalyse: „Eurus pripažįsta ir jais galima atsiskaityti ir Egipte ar Turkijoje. Be to, visuose „Tez Tour“ biuruose, esančiuose daugelyje turistinių šalių, už paslaugas, pavyzdžiui, ekskursijas, galima atsiskaityti eurais“.
„Baltic Tours“ generalinis direktorius Sigitas Fabijonavičius atkreipė dėmesį ir į euro įvedimo naudą kelionių verslui: „Veikiame ne tik kaip kelionių agentūra, bet ir kaip kelionių organizatorius. Užsienio šalyse turime verslo partnerių, todėl nuo šiol atsiskaitymas už, pavyzdžiui, viešbučius, lėktuvų bilietus ir kitas paslaugas bus dar paprastesnis. Be to, bus sutaupytos iki šiol valiutos konvertavimui skirtos lėšos“.
