Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai?
Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas. Juk pinigų gali būti įvairių. Jie gali būti stabilūs ir patikimi, gerai atlikti mainų priemonės funkciją. Ir atvirkščiai – pinigai gali būti našta. Jei pinigai nepatikimi, jie žmonėms ir ekonomikai yra paprasčiausiai žalingi. Kokiais pinigais norėtumėte gauti pajamas? Tais, kurių vertė nuolat mažėja, t. y. jais nusipirkti galima vis mažiau prekių ar paslaugų? Ar tais, kurių vertė yra stabili ar net auga? Taigi, kiek daug iš tikro žinome ir domimės, kas lemia euro patikimumą?
Pinigų leidyba yra išskirtinis valdžios monopolis. Pinigų kiekį, palūkanų normų dydį sprendžia centriniai bankai, euro atveju – Europos centrinis bankas. Tad nuo jo sprendimų ir priklauso, koks tas euras yra ir bus – patikimas ir stabilus, ar toks, kurio vertė nuolat mažėja, kuris sukelia nuolatinį kainų didėjimą ir turi kitų neigiamų pasekmių šalių ekonomikoms.
Diskusijose apie būsimą euro naudą ar žalą šis aspektas visiškai ignoruojamas. ECB priimami sprendimai nėra diskutuojami, jie nėra analizuojami argumentuojant euro poveikį Lietuvai, jos žmonėms ir ekonomikai. Taip gali būti dėl to, kad trūksta žinių – suprasti ECB priimamų sprendimų įtaką euro, kaip pinigo kokybei, juos įvertinti yra sudėtinga. Bet net ir diskutuojant šios srities specialistams apie euro įvedimą Lietuvoje, retai išgirsi vertinant ECB sprendimus. Atrodo, kad euro įvedimo nauda Lietuvoje ir ECB priimami pinigų politikos sprendimai yra atskiros temos. Tačiau jos labai susijusios.
Šią savaitę nuskambėjo sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu svarbių sprendimų priėmė ir ECB. Pavyzdžiui, ši ketvirtadienį susirinkusi ECB vykdomoji valdyba nusprendė, kad reikia dar aktyviau kovoti su per lėtu kainų augimu! Čia ne klaida, perskaitėte teisingai. ECB mano, kad kainos kyla per lėtai, t. y. infliacija nėra pakankama. Taip pat, kad eurą reikia susilpninti kitų valiutų atžvilgiu.
Tuo tikslu ECB nustatoma palūkanų norma (t. y. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma) dar labiau sumažinta – nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc. Tai reiškia, kad komerciniai bankai, įvertinus kainų augimą, moka neigiamas palūkanų normas – grąžina mažiau, nei pasiskolina! ECB kaip išmanydamas stengiasi „įlieti“ į rinką kuo didesnį pinigų kiekį. Tam pirmą kartą ECB istorijoje įvestos neigiamos palūkanų normos indėliams, kuriuos komerciniai bankai laiko ECB. Taip komerciniai bankai skatinami kuo didesnę jų dalį išskolinti. Be to, ECB atnaujino ilgesnio laikotarpio operacijas, pagal kurias ECB skolina komerciniams bankams ne tik trumpiems, tačiau ir ilgiems laikotarpiams, šiuo atveju 4 metams, už ypač žemas palūkanas. Taip ECB planuoja paskolinti 400 mlrd. eurų. ECB taip pat planuoja naujai išleistais pinigais rinkoje pirkti finansinius instrumentus (turtu užtikrintus vertybinius popierius). Apibendrinus visa tai, ECB kryptis – kuo daugiau ir kuo pigesnių pinigų! Po šio pranešimo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko. Be to, ECB vadovas sakė, jog „mes dar nebaigėme“. Tai reiškia, kad pinigų dauginimo procesas gali dar labiau paspartėti.
Kokia yra Lietuvos pozicija šiuo klausimu? Jau tuoj reikės sėdėti kaip lygūs su lygiais ir dėl tokių klausimų balsuoti ECB valdyboje. Iki šiol Lietuvoje buvo stengiamasi, kad pinigai nenuvertėtų, ar nuvertėtų kuo mažiau. Būtent tam ir buvo įsteigta valiutų valdyba, kuri Lietuvoje sėkmingai veikė 20 metų. Ar dabar mūsų politika keičiasi ir mes pritariame pinigų dauginimui?
Euras jau ant nosies, o mes turime pradėti matyti kur kas toliau, t. y. ką veikia ECB. Ne tik dėl to, kad jie galiausiai daro įtaką kiekvienam ECB leidžiamų pinigų naudotojui, bet ir todėl, kad nuo jų priklauso, kokią naudą ir kokias galimas neigiamas pasekmes laisvų pinigų politika daro Lietuvai ir visai Europai.
O pasidžiaugti galima tuo, kad Lietuva įstojusi į euro zoną tiesiogiai dalyvaus priimant sprendimus ECB, tapsime ne tik pasyvūs stebėtojai. Galbūt tuomet būsime paskatinti kiek rimčiau susimąstyti apie ECB pinigų politikos kryptį ir euro ateitį.
Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas
