Rasa Žuolytė
Lietuvai intensyviai ruošiantis pereiti prie euro, vieni ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, o kiti įspėja, kad turtinė nelygybė dar labiau padidės. Valdžia ramina
Kainos kils, bet nežymiai – baisu nebus. „Niekada niekas nesakė, kad dėl įvedus eurą kainos nedidės. Bet jos nepašoks ir tiek, kaip žmonės įsivaizduoja. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo kainų augimas metiniame infliacijos indekse sudaro 0,2–0,3 proc.“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pabrėžė, jog bus stebima, ar kainos perskaičiuojamos teisingai, kad niekas negalėtų jų padidinti pasinaudodamas perėjimu prie kitos valiutos.
Skolintis bus pigiau
„Balsas.lt savaitė“ domėjosi, kokią įtaką euro įvedimas turės valstybės ir visų mūsų kišenei. klausė skirtingas pozicijas atstovaujančių ekonomistų – banko „Finasta“ vyriausiosios ekonomistės Rūtos Medaiskytės, Socialdemokratų sąjungos valdybos nario Jono Valatkos ir Nepriklausomybės akto signataro, referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės nario Audriaus Rudžio, prašydami įvardinti didžiausius perėjimo prie bendros ES valiutos pliusus ir minusus.
„Pirmasis privalumas – bus mažesnės palūkanų normos. Kai žmonės ima būsto ar vartojimo paskolą, palūkanų norma siejama su eurais. Kol turime litą, banko pridedama marža yra didesnė. Kai skolinasi valstybė, ji taip pat moka didesnes palūkanas. Dėl sumažėjusių palūkanų 2015–2022 metais Lietuvos ūkio subjektai sutaupys 2–3,9 mlrd. litų. Vien namų ūkiai sutaupys 0,9–1,2 mlrd. litų“, – aiškino banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Antrasis privalumas – nereikės keisti valiutos. „Sutaupys tie gyventojai, kurie yra paėmę paskolas eurais, o atlyginimą gauna litais, nes nepraras pinigų dėl konvertavimo. Verslas taip pat nepatirs valiutos konvertavimo sąnaudų, už kurias galiausiai sumoka vartotojai. O jos nemažos – pinigų keitimas Lietuvos ne bankų sektoriui kasmet kainuoja 140 mln. litų“, – tęsė ji.
Trečia priežastis – pasikeis investuotojų požiūris. „Euras yra minkštasis veiksnys, dėl kurio investuotojai Lietuvą laikys mažesnės rizikos šalimi, palyginti su tomis, kurios euro dar neturi. Tai padidins norą investuoti, sudarys palankesnes sąlygas užsienio prekybai“, – tvirtino ekonomistė.
Su R. Medaiskyte nesutiko Nepriklausomybės Akto signataras, referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys Audrius Rudys. „Aš matau tik du ekonominius pliusus. Vienas – sutaupysime tai, ką išleidžiame konvertuodami litus, kai bendraujame su euro zonos šalimis. Antras – potencialūs investuotojai mažiau baiminsis monetarinės politikos pokyčių. Tačiau negaliu patvirtinti, kad Lietuva per 8 metus sulauks 34 mlrd. litų papildomų investicijų, kaip teigia Lietuvos bankas. Ateis ar neateis investicijos – priklauso ne nuo euro“, – teigė A. Rudys.
Jis abejoja, ar gyventojus džiugins atpigusios paskolos. „O kaip bus tiems, kurie pasiskolino litais? Gali būti, kad pirmus metus, gal net dvejus, vieniems bus geriau, bet kitiems blogiau, nors skolinimosi sąnaudos gal trupučiuką ir sumažės“, – aiškino A. Rudys.
Prarasime dalį suvereniteto
Ir verslui, ir valstybei pritaikyti apskaitos sistemas bei kiti darbai kainuos nemenką sumą. Šios vienkartinės išlaidos, anot R. Medaiskytės, yra vienas iš euro įvedimo minusų. Kitas minusas yra tai, kad valstybė turės įnešti tam tikrą sumą į bendrą euro zonos šalių katilą – Europos centrinį banką. „Dėl to, kad Lietuva turi sukaupti tam tikrą lėšų kiekį, kurį reikės įnešti į Stabilumo fondą, valstybės skola išaugs. Tai turės įtakos jos skolinimosi reitingui, – papildė A. Rudys, tačiau pridūrė įžvelgiąs kur kas svarbesnių dalykų. – Įsivesdami eurą iš dalies naikiname Lietuvos Respublikos suverenitetą. Tai nusveria visas potencialias euro įvedimo naudas.“
Vieno garsiausių Sąjūdžio laikų ekonomistų teigimu, kitas neigiamas aspektas – galimybės turėti savo monetarinę politiką praradimas. „Dabar ją susigrąžinti, jei atsirastų toks poreikis ir pritartų Seimas, Vyriausybės bei prezidentė, „kainuotų“ tik vieną Seimo posėdį, kuriame būtų priimtas sprendimas, ir laiką, kol pasirašys šalies vadovė. Kai mes neturėsime savų pinigų, susigrąžinti monetarinę politiką bus galima tik įvedant laikinuosius arba naujus pinigus“, – aiškino A. Rudys. Anot jo, net įsivedus eurą nereikėtų skubėti fiziškai sunaikinti litų, nes naujų spausdinimas brangiai atsieina.
Duona ir pienas liks įperkami
Socialdemokratų sąjungos valdybos narys Jonas Valatka priminė, kad įvedant eurą Slovėnijoje 2007 metais ir Latvijoje 2014 metais statistinis prekių ir paslaugų krepšelis pabrango tiek, kiek prognozuojama ir Lietuvoje 0,2–0,3 proc.
„Jeigu laikysime, kad mėnesinis krepšelis lygus 2 000 litų, išlaidos per mėnesį padidėtų 6 litais. Tačiau vidutinis mėnesinis atlyginimas įvedus eurą Slovėnijoje padidėjo 1,1 proc., Airijoje 1,4 proc., Suomijoje 2,6 proc. Reali valstybės nauda kiekvienais metais gali siekti nuo 1,3 iki 1,9 proc. BVP. Tai sudaro daugiau nei 2 mlrd. litų. Vien metinis eksporto augimas galėtų sudaryti daugiau kaip 5 mlrd. litų“, – prognozavo jis. Vis dėlto visi kalbinti ekspertai pripažino, kad kainos įvedant eurą greičiausiai šoktelės. Tai, pasak R. Medaiskytės, yra didžiausias minusas. „Tačiau tas šuoliukas nebus labai didelis. Manau, kad žmonės pervertina manydami, jog kainos išaugs nesuvokiamai ir viskas taps neįperkama. Be to, poveikis bus vienkartinis, o nedidelė infliacija smarkiai mūsų perkamosios galios nesumenkins, – ramino ji ir pridūrė neįžvelgianti priežasčių, dėl kurių, perskaičiuojant ir apvalinant kainas, jos galėtų stipriai ūgtelėti, nes euro įvedimas nesukels ilgalaikės infliacijos bei kainų augimo kiekvieną mėnesį. – Be to, valdžia stebės, kad kainos nebūtų didinamos dirbtinai ir verslo išlaidos nebūtų perkeltos vartotojams ant pečių.“
Panašiai tvirtino ir J. Valatka. „Kainos dėl apvalinimo keisis nežymiai. Pavyzdžiui, 3 litai už valandą automobilių aikštelėje galės būti arba 80 arba 90 euro centų, o gal ir 85 euro centai“, – svarstė jis.
Infliacija kirs skurdžiausiems
J. Valatka abejoja, ar kainos šoktelės tiek, kad akivaizdžiai sumažės žmonių perkamoji galia, o jų gyvenimo sąlygos bent jau kuriam laikui stipriai pablogės. Juo labiau kad atlyginimai esą neišvengiamai augs. „Įvedus eurą, valdžia, kad ir kokia ji būtų, privalės kelti biudžetininkams atlyginimus. Verslininkai savo darbuotojams taip pat, nes bus aiškiai matyti, kad algos dramatiškai atsilieka nuo ES vidurkio, o tai taps poslinkiu jas didinti“, – aiškino Socialdemokratų sąjungos valdybos narys ir priminė, kad vidutinis atlyginimas įvedus eurą naujosiose ES šalyse didėjo 1,1–2,6 proc.
Ar tokių priežasčių užteks darbdaviams, kurie, vos išgirdę svarstant, kad laikas šiek tiek kilsterėti MMA, ima nesavu balsu šaukti bankrutuosiantys, parodys laikas. Kol kas A. Rudys įspėja nebūti pernelyg optimistiškiems.
„Infliacijos išvengti nepavyks, o ji neigiamai labiau paveiks ekonomine prasme silpnesnius sluoksnius – pirmiausia tuos, kurie gyvena iš pašalpų, valstybės išmokų, pensijų. Sunkiau gyvenančiuosius, – teigė jis ir įspėjo, kad daliai žmonių teks apriboti savo poreikius. – Negalėčiau pasakyti, ar žmogui, gyvenančiam iš minimalaus ar kiek didesnio atlyginimo, kurio dabar šiaip taip užtenka, jo pakaks po dvejų metų ir kiek paslaugų jis galės už tuos pinigus nusipirkti. Tačiau visuomenės turtinė diferenciacija įvedus eurą turėtų padidėti.“
