Pastaruoju metu Europos Parlamento nariai gauna krūvas laiškų iš įvairių interesų grupių, kuriuose reikalaujama vienaip ar kitaip balsuoti dėl Bolkesteino paslaugų direktyvos. Kodėl Prancūzijos interesų grupės taip smarkiai užsiima lobizmu šiuo klausimu, o Lietuva tyli?
Jei spręstum iš diskusijų lygio šiose šalyse, manytum, kad direktyva labai nereikalinga Prancūzijai, o Lietuvai įtakos kaip ir neturėtų. Prancūzijos socialistiškai ir protekcionistiškai nusiteikusiai valdžiai ši direktyva tikrai nereikalinga, tačiau Lietuvos ir visos Europos ūkiui ji yra gyvybiškai svarbi. Be šios direktyvos Lisabonos strategija (ES planas tapti dinamiškiausia ir stipriausia pasaulio ekonomika) tiesiog neįmanoma.
Kas ta Bolkesteino paslaugų direktyva? Fritsas Bolkesteinas buvo praėjusios Europos Komisijos kadencijos vidaus rinkos komisaras. Jo iniciatyva buvo pristatyta Paslaugų direktyva, kuri pagaliau atvertų Europos Sąjungos vidaus rinką tikrai laisvam paslaugų judėjimui. Svarbu žinoti, kad žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimas yra pamatinis Europos Sąjungos vidaus rinkos principas, kuris buvo įrašytas į Europos Bendrijų (paskui ES) steigimo dokumentą – Romos sutartį. Iki šiol ES vidaus rinka nėra visiškai laisva, nes nors žmonės, prekės ir kapitalas gali laisvai judėti per ES vidines sienas, paslaugų judėjimas yra smarkiai apribotas. Šiuo metu paslaugų, kurios sudaro apie 70 proc. ES vidaus produkto, judėjimą reguliuoja 28 skirtingų valstybių biurokratinės taisyklės ir iš esmės užkerta kelią šios srities augimui. Paslaugos, apie kurias kalbama, yra tokios: verslo paslaugos (buhalterija, vadybos konsultavimas, reklamos agentūros, įdarbinimo agentūros), vartotojų ir verslo paslaugos (teisiniai ir finansiniai patarimai, nekilnojamojo turto paslaugos, statybos, automobilių nuoma, kelionių agentūros ir apsaugos paslaugos). Direktyva išskiria paslaugas, kurių ji neapima – tarp jų nacionalinis švietimas, transportas ir bankininkystė.
Esama situacija tinka tik valstybėms narėms, kurios turi uždarą ūkį, pavyzdžiui, Prancūzijai. Prancūzijos valdžiai ši direktyva nėra reikalinga, kadangi ja būtų atverta rinka konkurencijai. Esama padėtis labai netinka atviroms ekonomikoms, pavyzdžiui, Lietuvai. Lietuva iš esmės nėra apsaugojusi savo rinkos nuo kitų valstybių paslaugų tiekėjų ir todėl egzistuoja tikra konkurencija tarp paslaugų tiekėjų. Istorinė patirtis rodo, kad konkurencija atviroje rinkoje skatina mažesnes kainas ir kokybiškesnes paslaugas. Todėl ši direktyva yra svarbi ir reikalinga Lietuvos paslaugų tiekėjams, kad jie galėtų lygiomis teisėmis konkuruoti visose ES šalyse. Direktyvos įgyvendinimas leistų Lietuvos įmonėms plėsti savo rinkas, kurti naujas darbo vietas ir uždirbti daugiau pinigų. Tai Lietuvos žmonėms labai naudinga.
Beje, ilgokai pagyvenęs Belgijoje, turiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje paslaugų kokybė tikrai geresnė. Lėtas aptarnavimas belgų parduotuvėse kartais varo į neviltį. Belgams būdingas vėlavimas, dažnai paskambinama, kad meistras atvykti pažadėtu laiku negali, teks dar laukti. Net ir kavinėse pas mus tikrai švariau ir kultūringiau. Manau, kad kartais neįvertiname to, ką turime ir ką galėtume pasiūlyti vakariečiams ne tik savo, bet ir jų šalyse.
Daugiausia triukšmo kyla dėl dviejų pagrindinių paslaugos tikslų – įmonės įsikūrimo kitoje ES šalyje narėje palengvinimas ir kilmės šalies principas. Direktyvos įgyvendinimas palengvintų įmonėms įsikurti kitoje ES šalyje narėje, nes kiekviena šalis narė būtų įpareigota sukurti mechanizmą, kuriuo iš kitos ES narės atėjusi įmonė galėtų atlikti visus biurokratinius formalumus vienoje įstaigoje elektroniškai, t.y. internetu. Įmonės atstovams tuomet nereikėtų lakstyti nuo vienos įstaigos į kitą ir trypčioti ant biurokratų slenksčių. Vaizdingas pavyzdys – šiuo metu įmonei tvarkingai įsikurti kitoje ES šalyje kainuoja 80 000-160 000 eurų. Akivaizdu, kad tokios išlaidos užkerta kelią bet kokiai smulkiai ar vidutinei paslaugų tiekimo įmonei veržtis į kitas rinkas. Įgyvendinus Bolkesteino direktyvą, lietuvių paslaugų įmonė galėtų greitai ir pigiai pradėti teikti savo paslaugas kitoje ES šalyje.
Kilmės šalies principas numato, kad komerciniam sandoriui tarp paslaugų tiekėjo ir pirkėjo galioja tos šalies taisyklės, iš kurios kilo paslaugų tiekėjas. Kadangi nemažai smulkių ir vidutinių paslaugų tiekėjų vengia teikti paslaugas kitoje ES šalyje dėl painių ir kartais nesuprantamų įstatymų nuostatų naujoje šalyje, ši direktyva užtikrintų, kad paslaugų tiekėjas puikiai žinotų, kokios taisyklės, kokie standartai galioja, kadangi tai būtų tie standartai, prie kurių jie įpratę. Toks principas leistų įmonėms „išbandyti“ naują rinką, kad galėtų per daug neinvestavę nuspręsti, ar joms apsimoka tvirtai žengti į kitą rinką. Svarbu žinoti, kad direktyva reguliuoja tik paslaugas, kurios tiekiamos „per sieną“, o kai įmonė nutaria įsikurti toje šalyje visam laikui, ji privalės paklusti vietiniams įstatymams.
Kai kurie Europos Sąjungos šalių kairieji trimituoja, kad direktyvos kilmės šalies principas skatina „socialinį dempingą“. Jie turi omenyje, kad kiekvienoje ES šalyje minimalūs atlyginimai ir darbo įstatymai skiriasi. Jie teigia, kad paslaugų tiekėjai įsikurs ES šalyse, kur atlyginimai mažesni ir darbo santykiai mažiau reguliuojami, ir iš ten teiks pigesnes ir prastesnės kokybės paslaugas. Tačiau ši direktyva nepakeičia direktyvos, kuri reguliuoja darbuotojų užsienio komandiruotes, kuri numato, kad kai darbuotojas komandiruojamas į kitą šalį, jam privalu mokėti atlyginimą pagal komandiruotės šalies įstatymus. Taigi „socialinis dempingas“ negresia pagal Bolkesteino direktyvą. O paslaugų kokybę geriausia reguliuoja rinka, taip, kaip yra Lietuvoje. Niekas juk nenorės pirkti prastesnes paslaugas, tuo labiau kad jau dabar Lietuvos statybininkai garsėja savo kokybiškomis paslaugomis, nors jos ir pigesnės.
Akivaizdu, kad Lietuvos įmonėms ši direktyva suteiktų galimybes plėsti savo veiklą. Ko sulauktų vartotojai? Visi ES vartotojai turėtų naudą iš to, kad turėtų platesnį paslaugų pasirinkimą, kadangi paslaugų rinka padidėtų. Kainos kristų, kadangi būtų daugiau konkurencijos. Paslaugų kokybė didėtų, kadangi tik kokybiškas paslaugas teikiančios įmonės sugebėtų atlaikyti konkurenciją.
Darbuotojai taip pat turėtų didelę naudą iš direktyvos įgyvendinimo. Skaičiuojama, kad būtų sukurta papildomai 600 000 darbo vietų, daugiausia smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėse (didžiausias ES darbdavys). Kadangi atvira paslaugų rinka plėstųsi ir būtų sukuriama daugiau produkto, manoma, kad bendras šios srities algų augimas visoje ES būtų 0,4 proc., o Lietuvoje daug didesnis. Tuo pačiu metu paslaugų kainos turėtų kristi vidutiniškai 7,2 proc. (skaičiai paimti iš Kopenhagos ekonomikos instituto 2005 m. raporto).
Priėmus ir įgyvendinus šią paslaugų direktyvą, Europa pagaliau žengtų žingsnį realaus Lisabonos strategijos įgyvendinimo link. Būtų užtikrinta konkurencinga ir auganti paslaugų rinka, kurioje darbštūs, inovacijų nebijantys ir veržlūs lietuviai tikrai turėtų naudos.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
