Skaitant „Veide“ publikuojamą E. Grižibauskienės tyrimą paaiškėja, kad stiprios interesų grupės trokšta Kainų komisijoje matyti savus žmones.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai turi įtakos maždaug 40 mlrd. Lt piniginiam srautui. Dėl cento paklaidos vien tik šilumos sektoriuje šalies mastu bus gautas 84 mln. Lt efektas.
Bene didžiausias Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) darbas ateityje – į naują atominę elektrinę investuojančio "trigalvio slibino" – nacionalinio investuotojo bendrovės priežiūra. Taigi nesunku įsivaizduoti, kokios stiprios interesų grupės trokšta komisijoje matyti savus žmones. Jau dabar kyla rimtų abejonių, ar naujai sudaroma komisija bus pajėgi, kompetentinga ir nepriklausoma, dirbdama tokį darbą.
G. Kirkilas meluoja?
Premjeras Gediminas Kirkilas, prezidentui atskleidęs savo numatytą naujosios Kainų komisijos sudėtį, liko didžiai nepatenkintas, kad prezidentas pasiūlė dėl kai kurių kandidatūrų dar gerai pagalvoti. "Prezidentui kilo klausimų dėl kai kurių pateiktų kandidatų ir jis paprašė premjero geriau įvertinti kai kuriuos iš jų", – sakė prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.
Tuo tarpu pats G.Kirkilas radijo eteryje tvirtino, kad prezidentui neįtiko tik antrai kadencijai siūlomas Valdas Lukoševičius, kuris turi akcijų energetikos įmonėse, tuo tarpu Prezidentūros atstovai patvirtino, jog buvo kalbama ir apie pirmininko kandidatūros tinkamumą.
Pasak R.Vilpišausko, premjero dabar į viešumą vis išmetami kaltinimai dėl to, kad Prezidentūra esą vilkina naujosios Kainų komisijos skyrimą, yra, švelniai tariant, sunkiai suprantami. "Pats premjeras daugiau nei du mėnesius vėlavo pateikti prezidentui siūlomas kandidatūras. Dabar prezidentas laukia premjero reakcijos į savo pareikštą nuomonę", – "Veidui" sakė R.Vilpišauskas.
Kas gi galėjo užkliūti prezidentui, suabejojusiam G.Kirkilo siūlomomis kandidatūromis?
Įpėdinis susijęs su energetikos bendrovėmis
Premjeras į naujos komisijos sudėtį siūlo Žilviną Klimką, Joną Grigą, Valdą ir Rimantą Lukoševičius. Premjero siūlomas kandidatas į VKEKK pirmininkus – "Lietuvos energijos" branduolinės energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Čeledinas. Anksčiau jis dirbo Lietuvos elektrinėje, "Vilniaus energijoje", Vakarų skirstomuosiuose tinkluose, Prancūzų kompanijoje "Areva".
"Veido" kalbintų pašnekovų nuomone, toks žmogus negali būti nepriklausomas, mat visą gyvenimą dirbo energetikos įmonėse. G.Kirkilą su D.Čeledinu taip pat sieja aistra tenisui – kandidatas į komisijos pirmininkus yra Lietuvos teniso sąjungos viceprezidentas. Jie abu ne kartą yra susitikę teniso kortuose.
Kokį stuburą turi turėti žmogus, kad atsispirtų savo buvusio vadovo ir buvusių bendradarbių, tokių pat energetikų, spaudimui, kurį pastiprins skirstomieji tinklai o ir pats premjeras, skatinęs "trigalvio slibino" atsiradimą? Sunku suvokti, kaip galima skirti į reguliuotojo vadovo postą žmogų, kontroliuosiantį savo buvusios darbovietės pelnus.
D.Čeledinas, nors ir sutikęs vadovauti komisijai, jau spėjo pareikšti nieko nesuprantąs, kas yra kainų reguliavimas, o tai galėtų būti puikus pretekstas nepriimti sprendimų arba priimti, tik suderinus juos su Vyriausybe. Bet tada apie kokią nepriklausomą komisiją mes iš viso kalbame?
Beje, kalbama, kad jeigu prezidentas ir šįsyk nepritars tokiai komisijos sudėčiai, premjeras jau turi numatęs ir kitą pirmininko kandidatūrą. Tai išeivis iš Energetikos instituto, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas, UAB "AF Terma" direktorius Vykintas Šuksteris. Kaip "Veidui" sakė nepriklausomas ekspertas Vygintas Sidzikauskas, jei šis žmogus pateks į gerą terpę, komisija laimės. "Tačiau jeigu ateis D.Čeledinas arba žmogus iš specialiųjų tarnybų, kurie abu dar turės mokytis, pirmininko lauks nelengvos dienos", – mano pašnekovas.
Buvusiai komisijai priekaištų netrūksta
Nepriklausomais sprendimais ne itin garsėjo ir buvęs komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas. Per dešimtį jo veiklos metų susikaupė begalė neišspręstų problemų ne tik dujų, energetikos, bet ir šilumos bei vandens ūkiuose. Kaip sakė V.Sidzikauskas, nespėsime nei kvėptelti, kaip jos visu svoriu užgrius ant visų mūsų – vartotojų pečių.
Elektros, šilumos tiekėjai bei dujininkai ir jų remiami politikai iš vienos pusės, o vartotojai – iš kitos komisiją nuolat spaudė priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Komisijai reikėjo turėti išties kietą stuburą.
V.Jankauskas viso savo darbo metu, o ypač pastaraisiais metais, nuolat konfliktavo su didžiaisiais dujų tiekėjais Lietuvoje – UAB "Dujotekana" ir AB "Lietuvos dujos". Konfliktas ypač paaštrėjo, kai Seimas pavasarį priėmė daugiau nei trejus metus rengtą Gamtinių dujų įstatymą, iš esmės prieštaraujantį Vyriausybės teiktam projektui.
Vyriausybė siūlė reguliuojamas dujų kainas palikti tik buitiniams vartotojams, o kitiems jų nereguliuoti, tačiau Seimas dar labiau sugriežtino jau galiojusį įstatymą ir numatė, kad dujų kainos, kaip ir dujininkų pelno maržos, turi būti reguliuojamos visiems.
Tai papiktino Vyriausybę. Premjeras G.Kirkilas ne kartą tvirtino, kad nutarus kainas reguliuoti "Gazprom" gali smarkiai padidinti dujų kainą. Tačiau kainos nuolat kilo ir dar nepriėmus šio įstatymo, o patys Rusijos dujų monopolininkės vadovai net yra pripažinę, kad minimas įstatymas dujų kainai įtakos neturės, nes Lietuva vis tiek už dujas mokės tiek pat, kiek ir kitos Europos šalys.
Nepaisant spaudimo dar V.Jankausko vadovaujamai Kainų komisijai liepos pabaigoje pavyko nustatyti gamtinių dujų kainų metodiką, kuri padės apkarpyti pelno maržą dujas importuojančioms įmonėms. Komisijos siūloma dujininkų pelno marža – 7–8 proc. Iki šiol "Lietuvos dujų" pelno marža buvo apie 15 proc., "Dujotekanos" – apie 17 proc. Kol dujos buvo pigios, ši įmonė taikė net iki 30 proc. dydžio antkainį.
G.Kirkilas ne kartą viešai tvirtino, kad V.Jankausko vadovaujama komisija atstovauja šilumininkų interesams. Tiesos čia nemažai. Tuo įsitikino ir Seimo Audito komitetas, atlikęs tyrimą dėl šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo. Buvo konstatuota, kad šilumos kainų nustatymo metodika palankesnė šilumos tiekėjams, o ne vartotojams.
"Praėjusiais metais ypač didėjo šilumos ir karšto vandens kainos. Toks didėjimas iš dalies buvo nepagrįstas. Dujų kaina pakilo apie 40 proc. Vienas dalykas, už kiek tas dujas perkame iš "Gazprom", kitas – kokį pelną pasiima tarpininkai, dujų tiekėjai. Per tiriamąjį laikotarpį nuo 2003 iki 2006 m. antkainis nebuvo reguliuojamas. Mūsų nuomone, kainų didėjimui įtakos galėjo turėti antkainio nereguliavimas", – sako Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.
Pasak jo, metodika, pagal kurią Kainų komisija apskaičiuoja bazines šilumos kainas, nėra tiksliai reglamentuota. Tokiems dalykams, kaip verslo rizikos koeficiento taikymas, įrenginių nusidėvėjimo laikotarpis ir kitiems veiksniams, vienu atveju taikomas vienoks koeficientas, kitu – kitoks. "Padarėme išvadą, kad dabartinė metodika palankesnė šilumos tiekėjams, – sakė D.Jankauskas. – Nėra gerai, kai viena institucija sudaro metodiką, ją tvirtina ir pati prižiūri, ar tos metodikos laikomasi".
Rimtų abejonių D.Jankauskas turi ir dėl premjero siūlomo naujojo pirmininko kandidatūros: "Norėčiau linkėti premjerui pasirinkti tokį kandidatą, kuris galėtų kelti daugiau pasitikėjimo ir mažiau abejonių".
Paklaustas, ar realu, kad į šį krėslą atsisėstų verslui neatnašaujantis specialistas, pašnekovas tik atsiduso: "Sudėtinga. Galiu pasidalyti savo patirtimi. Atlikdami parlamentinį tyrimą bandėme ieškoti ekspertų, kuriais galėtume pasikliauti. Tie mokslininkai, kurie gauna užsakymų ir nėra linkę pyktis su potencialiais užsakovais – ar šilumininkais ar dujininkais, jau savaime yra suinteresuoti. Tie, kurie tų užsakymų negauna, irgi suinteresuoti viską su žemėmis sumaišyti".
Sukompromituos nepriklausomą reguliavimą
Premjero siūlomos komisijos sudėčiai nepritaria ir įvairios vartotojų organizacijos – Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos vartotojų, Daugiabučių namų savininkų bendrovių federacijos. Jų parengtame kreipimesi į prezidentą sakoma, kad tai sukompromituos nepriklausomą reguliavimą bei nepasitarnaus aktualių valstybei klausimų sprendimui.
"Taip pat kategoriškai prašome naujai kadencijai neskirti komisijos nario Valdo Lukoševičiaus, nepateisinusio šilumos sektoriaus vartotojų lūkesčių", – rašoma Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos pareiškime.
Lyga yra už tai, kad komisijos nariai būtų viešai parenkami: arba viešo konkurso būdu, arba aiškiai nurodant, kokios organizacijos juos deleguoja.
"Komisija turėtų išlaikyti tokį reguliuotojo statusą, koks yra dabar, tiktai reikėtų atsakingiau skirti komisijos pirmininką ir narius. Pirmiausia jie neturėtų būti susiję su energetikos kompanijomis. Jie gali būti geri žmonės, tačiau jiems bus sunku dirbti ir prižiūrėti itin didelių interesų turinčias kompanijas", – sakė V.Sidzikauskas.
